Avinžirniai ir makaronai su morkų tyre

Pasakiau Ponui Didžiajam Ekspertui, kad avinžirniai yra sena kultūra, senų senovėj auginta ir Lietuvoje, tik ilgai buvus užmiršta.
Kaip aš čia sugalvojau, kad ir Lietuvoje, iš kur tokias žinias paėmiau? Turbūt dėl to, kad pavadinimas lietuviškas, nors žirnio ryšys su avinu man nėra aiškus.
Dabar galvoju, ar atskleist jam, kad panaršius internete neradau žinių apie lietuvišką jų kilmę, kad anglai dedikuoja juos viščiukams, o kartais vadina "channa".
Nejuokaunu, tikrai channa!

Receptą radau čia, ir patiko jis man dėl morkų.
Nes morkos, morkos, morkužėlės, gražuolės mano mėgstamukės.

4 personoms

350 g trumpų gražių makaronų
500 g morkų
10 g imbiero
20 g citrinos sulčių
druska
250 g virtų avinžirnių
aliejus
1 šaukštelis garstyčių sėklų
1 skiltelė česnako
petražolės

Išvirti morkas ir sutrinti kartu su citrinos sultimis, druska ir imbieru. Įdėti truputį vandens, kuriame virė morkos dėl tinkamos konsistencijos.
(Čia įterpsiu trigrašį, kad įdėjau truputuką aliejaus, nesgi morkos labiau vitaminus atiduoda, kai su riebalu. Bet citrinos sulčių nedėjau.)
Išvirti makaronus.
Aliejuje apkepti susmulkintą česnaką, paskui jį išgriebti ir tam pačiam aliejuje apkepti avinžirnius ant nemažos ugnies, kad taptų traškūs.
Išgriebti avinžirnius ir aliejuje apkepti garstyčių sėklas. Po to sudėti ten virtus makaronus ir trumpai apkepti.
Išdėlioti į lėkštes makaronus, morkų tyrę, avinžirnius. Apibarstyti petražolėm.

Nieko neparašyta, ką daryti su apkeptu išgriebtu česnaku, aišku, jis nuostabiai prikvipina aliejų, bet vistiek per geras išmesti. Tai užbarsčiau jį kartu su petruškom.

Įdomu gavosi, tikrai įdomu.... Labai patiko gaudyti po burną garstyčių grūdus ir perkandinėti. Kuo gi ne pramoga?

Ponas Didysis Ekspertas nesutiko su imbieru morkose, likusius avinžirnius apgrūzdino kaip reikiant ir pabandė įpiršti Išrankiajam paragauti bent vieną. Tuomet buvau iškviesta pasiaiškinti, ar čia žirnis, ar čia riešutas. Nuto žirnis,- atsakiau. O "nut" angliškai yra riešutas.
Bo jei pasakyčiau, kad avino žirnis, būtų channa.

Daikonų kremas su morkomis

Daikonų, ne drakonų. Tų didžiųjų baltųjų ridikų.
Nors vistiek keistas.
Kai pamatau kokį neįprastą derinį, taip ir susivilioju. Ypač jei visos sudedamosios dalys daugmaž žinomos, bet kokia melodija sugros jie visi pakliuvę į vieną puodą, negaliu nė įsivaizduoti.
Taigi pabandom sudėti ir ištyrinėti. Tuo labiau, kad viskas itin paprastai padaroma.
Radau pas Druskos žvaigždelę

1 daikonas
2-3 morkos
1 apelsinas
druskos, cinamono, gvazdikėlių
tyrojo aliejaus
Daikoną supjaustyti gabaliukais ir išvirti vandenyje su cinamonu ir druska. Nupylus vandenį, sutrinti į tyrelę.
Morką supjaustyti gabaliukais ir apvirti apelsino sultyse. Ir vandens truputį, bet tik tiek, kad nesviltų sausai. Verdant įdėti maltų gvazdikėlių ir apelsino žievelės.
Sudėti morkas į daikonų kremą ir užskaninti aliejumi.

Viską taip ir padariau.
Paskui ragavau, vis įsiklausydama, ar čia skanu, ar ne. Kol pastebėjau, kad jau beveik šviečia bliūdo dugnas. Nusprendžiau, kad neblogai. Turbūt.

Trinta kalafiorų ir morkų sriuba - Creme di cavalfiori e carote

Mane begaliniai gundo trintos spalvotos sriubos, kai matau jas nuotraukose ir skaitau aprašymus.
Kita vertus neturiu iliuzijų, kad jas namuose dar kas nors išskyrus mane valgys. Trintos sriubos aniem kelia įdomias asociacijas, kurias čia neskanu būtų minėti.
Nu ką, verdam dviejuose puoduose: tautai senobinę bulbienę, sau - ką nors gražaus.
Kažką panašaus, kaip nepažįstama mergina, gimus po Skorpiono ženklu tolimame gražiame krašte.
Jos puode (dviems):.

300 g kalafioro
2-3 morkos
1 bulvė
1 svogūnas
1 saliero stiebas
druska
aliejus su aitriąja paprika butelio dugne

Pirmiausia ji verda daržovių sultinį iš pusės svogūno, morkų, bulvės, saliero.
Kitame puode apkepa susmulkintą svogūną, tą pusę, kurios nevirė sultinyje. Sudeda ten kalafiorus ir po 5 minučių užpila daržovių sultiniu (jo apie 600 ml). Pasūdo. Morkas ir bulvę išgriebia iš sultinio, supjausto gabaliukais ir sudeda pas kalafiorus. Verda apie 20 minučių.
Sutrina blederiu, o įsipylus į lėkštę labai gražiai įtaško ten aliejaus nuo pipiriuko.

Kas mano puode? Pirmiaus tai nusprendžiu, kad bus daugiau morkų, nes noriu oranžinės spalvos. Paskui nebesuprantu Sinjoritos logikos, kodė morką ir bulvę pirma pavirti vienam puoda, po to pjaustyti, po to virti kitam puode... vienžo šitoj vietoj reikalą supaprastinu. Naudoju vištienos sultinį, nes ateip ateip jo jau turiu, gi tautai verdu bulbienę.
Išvirus, sutrynus, įpylus į dubenėlį visaip dėlioju, kaip čia tinkamiau nufotkinus, o garai taikosi nugulti ant fotiko objektyvo.
Ligtais trūksta ryškesnio skoninio akcento, aptinku, kad puikiai tinka pelėsinio sūrio gabaliukai.
Fe,- pasakė tauta pažiūrėjus.

Svajoju apie Italiją.