2009 m. gruodžio 30 d., trečiadienis

...o paskui visi fotomodeliai buvo suvalgyti...



..ir iškepė ji sausainį. Ir pamatė, kad reikia pasigirti visam pasauliui. Žmonės, žmonės, iškepiau sausainį!!!
Fotografavo vienaip, kitaip, iš viršaus ir iš arti, pakreipus, ir ant juodo...
Išrankusis pasižiūrėjo: o normalių nėra?- paklausė.
Normalių - su cukrum ir aguonom.
Nea, nėra. Tie visi su sūriu.
Capt fotomodelį ir suvalgė.

Mantingos sluoksniuota bemielė tešla, patepta plaktu kiaušiniu, užbarstyta tarkuotu sūriu ir prieskonių mišiniu, kuriame yra čili. Graikiškas riešutas tiko puikiai. Pats sausainis tiesiogine prasme tirpsta burnoje, o kai jau beveik ištirpsta, už dantų maloniai užkliūna šis tas kramtomo.

2009 m. gruodžio 27 d., sekmadienis

Sernik z makiem - varškės ir aguonų pyragas


Užsirašiau šio pyrago receptą pernai svečiuodamasi pas lenkus Vroclave. Tiesą sakant buvau ten įsibrovėlė: jie pasikvietė į svečius Vernerį, su kuriuo pan Januš susipažino dviračių žygyje, o Verneris pasikvietė mane, nes tam laikui hosteliuose nebuvo vietų.
Tas svečiavimasis labiausiai įstrigo į atmintį kalbų maišalyne. Keturių žmonių kompanija tarpusavy kalbėjosi angliškai, rusiškai, lenkiškai ir vokiškai, bet kiekvienas mokėjo tik dvi iš šių kalbų. Buvo painu, bet šypsojomės daug.
Kažkuriuo šiuo malonios kebeknės momentu man į rankas buvo įduotas žurnalas su pyrago receptu, kurį pusiau lenkiškai, pusiau lietuviškai nusirašiau į savo kelionės dienoraštį šalia skaičiukų 1-1677 ir 2-0627. Įdomu įdomu įdomu, ką tie skaičiukai reiškia, bet kas šiandien besuseks.

Iškepiau pyragą kalėdoms. Visuotinai pripažinta, kad buvo skanu.



Tešla (ciasto):
200 g miltų
druskos
120 g sviesto
70 g cukraus
1 kiaušinis

Aguonų - varškės įdarui (masa scrowa):
4 kiaušiniai, arba kaip lenkai sako "jaja"
1 kg varškės
125 ml grietinės
200 g cukru
1 šaukštas romo
80 g rodzynkow (nedėjau, nes V. nemėgsta)
20 g krakmolo (bulvių miltų, anot lenkų)
aguonų (kažkodėl neužsirašiau kiek, bet dėjau daug)

Užminkyti tešlą, suvynioti į foliją ir palikti 30 min.

Varškę pertrinti per sietelį, sudėti grietinę, cukrų, kiaušinių trynius, romą ir išmaišyti. Razinas sumaišyti su krakmolu ir kartu su aguonom sudėti į tešlą.
Baltymus išplakti iki standžių putų su trupučiu druskos. Palaipsniui sudėti į varškę ir atsargiai išmaišyti.

Iškloti 26 cm skersmens formą tešla, pakeliant kraštelius, sudėti įdarą ir kepti 175 C apie 60 min.
Ant viršuaus šiek tiek tešlos užtarkavau, užtai paskui buvo išpravardžiuotas pyragu su spirgais, ir su visokiais juokais suvalgytas.

2009 m. gruodžio 21 d., pirmadienis

Kvepianti avižinių dribsnių košė su vaisiais

Įsimintiniausią avižų košę su vaisiais virėm aną rudenį Lenkijoj, tokioj pamiškėj ant laužiuko. Pakelėse buvom prisirankioję slyvų ir riešutų, tai juos ir sutvojom puodan su dribsniais kartu. Ir sviesto gerą šmotuką.
Paskui sėdėjom ant eglinių rąstų ramioje rugsėjo saulėje ir labai labai skaniai valgėme. Vieni kitiems geri geri tada buvome...

O šiandieninėj košėj kas nauja - gi prikvipintas vanduo, kuriame košė verda:
gvazdikėliai,
cinamono lazdelė,
apelsino žievelė ir išspaustos sultys,
smulkintas imbieras

dar be abejo reikia avižų dribsnių,
razinos labai tinka
ir obuolio gabaliukai - pačioj pabaigoj, kai puodas nuo ugnies nukeltas ir keliom minutėm paliktas uždengtas prinokimui.
Ai, dar cukraus šiek tiek, ir sviesto, kuriuo košės nepagadinsi.

Buvau ir apelsino gabaliukų įpjausčius, bet atrodo be reikalo.

2009 m. gruodžio 18 d., penktadienis

Pievagrybių sriuba


3 vidutinio dydžio morkų
200 g pievagrybių
pusės citrinos
150 g maltos jautienos
100 g ryžių
1 l sultinio
sviesto
1 nedidelis svogūnas
2 česnako skiltelės
kelios petražolės šakelės
druskos, baltųjų pipirų
norintiems – šaukštas grietinėlės sriubai užbalinti.

Morkas supjaustome skrituliukais (iki 0,5 cm storio), pievagrybius – apydidžiais gabalėliais. Ant jų išspaudžiame pusės citrino sultis. Puode įkaitiname sviesto gabalėlį ir apkepame pievagrybius. Juos išimame, įkaitiname dar gabalėlį sviesto ir apkepame maltą jautieną, kol ši tampa biri. Tada sudedame smulkintą svogūną ir išspaudžiame česnakus. Pakepiname minutėlę, ir tada supilame sultinį, suberiame morkas, pievagrybius ir ryžius. Puodą uždengiame ir verdame ant nedidelės ugnies apie 20 min., kol ryžiai ir morkos suminkštės. Į tą laiką sukapojame petražoles. Sriubai bebaigiant virti, ją padruskiname ir papipiriname. Prieš patiekant įberiame petražolių ir (jei norisi) įpilame grietinėlės.
šaltinis

Citrinos ant grybų nespaudžiau, nedėjau česnako, nedėjau sultinio, nes nenorėjau Tikro Reikalo gadinti kubiukais su gliutomatais, bet kad buvo jautienos, sviesto ir galų gale grietinės, tai jau savaime sriuba ne vanduo.
Nu skaniai gavosi, tikrai.
Jautienos trupinukai taip įdomiai.. kaip kažkada būdavo sriubos pakeliuose.

Varškės apkepas su vyšnių užpilu



Šalta šalta, be to penktadienis.
Gavau kalėdinį atviruką iš Suomijos nuo geriausio pasaulyje suomio. Kaip atvirukus jis siuntinėja savo nuotraukas. Šįkart tai du apsikabinę molio žmogučiai and molinės uolos žiūrintys į molinę avį. Šiais metais jis sutiko žmogutę, su kuria jam gera sėdėti ant uolos apsikabinus arba lipdyti molines avytes.
Ponas Didysis Ekspertas pastebėjo, kad moliniai žmogučiai per abu turi tik tris kojas... bet ant uolos sėdint gal užtenka ir tiek.

Ak, taip, varškės apkepas. Radau čia
(valio, išmokau nuorodas įkelt normaliai!)
0,5 kg varškės
3 kiaušiniai
4 v.š. cukraus,
1 stiklinė mano kruopų,
1,5 stiklinės kefyro ar jogurto (gali būti ir su skoniu)
1 a.š. kepimo miltelių.
Jei patinka, iberkite nuplikytų razinų.
Kepkite 180oC ikaitintoje orkaiteja ~40min.

Viską kartu sumakaluoti ir iškepti. Beje, kepiau ilgiau, gal net visą valandą, ir dėjau pasmulkintų džiovintų slyvų.

Užpilą sukūriau, nes pilnas šaldiklis šaldytų vyšnių. Su kauliukais... teko išlupinėt.
Su tom vyšniom tikra prapultis. Užpernai pirkom šaldiklį, nes nebežinojom, ką su jom daryt. Dabar prikišti stalčiai..kas antras tai tikrai su vyšniom.
Išėmiau kauliukus, pridėjau truputį vandens ir cukraus ir padariau tikrštą kisielių, tokį tirštą, kad nebelabai begalima vadinti užpilu, labiau uždedas.
Ponas Didysis Ekspertas sakė - gerai, ypač tos vyšnios. Sakė, labai gerai.

2009 m. gruodžio 14 d., pirmadienis

Ai, čia toks menkniekis





"mantingos" sluoksniuota bemielė tešla, nors gal šiam reikalui rieboka.

Špinatų sriuba su avinžirniais



Įkvėpimas atėjo iš tinklalapio, kurį vakar užtikau, bet šiandien neberadau. bet jau buvo užmerkti avinžirniai ir nusipirkti šaldyti špinatai, tai staigiai susiradau kitą.
Čia:


(kaži ar matosi nuoroda? jei ne - va http://www.cucinare.meglio.it/ricetta-minestra_di_spinaci_e_ceci.html)

300 g šviežių spinatų (naudojau šaldytų, apie kiekį galiu pasakyti - šiek tiek, bet nemažai, nesgi paminėti pavadinime)
150 g konservuotų avinžirnių (pamirkiau ir išsiviriau pati)
100 g svogūno (1 didelį. Cha, negi turėjau sverti ir apskaptuoti, kad būtų lygiai 100 g?)
2 skiltelės česnako
100 g tagliolini tipo makaronų (siauručiai ilgi lakštiniai, bet aš sulaužiau)
80 g morkos (1 morka, aišku galėjau sverti ir kiek per daug atkąsti, bet pagraužimui buvau nusiskutus kitą)
50 g saliero (neturėjau, bet pabaigoj užpjausčiau žalio, atsinešus iš daržo, atkapstyto iš po sniego)
šalavijo (itališkai "salvia" - google vertėjas verčia "išmintis". Et, neturėjau)
110 cl mėsos sultinio (litras su biškiu)
alyvuogių aliejus
druska
malti juodi pipirai

Aliejuje pakepinti svogūnus, česnakus, morkas, salierą, šalaviją. Paskui sudėti špinatus, kad prisigertų skonio.
Sudėti avinžirnius ir karštą sultinį. Virti 35 min., sudėti lakštinius ir virti dar 7 minutes.
Paskaninti maltais juodais pipirais ir termiškai neapdorotu alyvuogių aiejumi.

Didysis Ekspertas pasakė - neblogai, bet česnakai geriau tiktų tiesiai į lėkštę, nekepinti. Tiktų sūris ir skrudinto batono gabaliukai. Avinžirnių galėtų ir nebūti, o bulvių galėtų būti. Ach, taigi visai kitas patiekalas būtų, nors dėl batono gabaliukų gera mintis)
Išrankusis įsipylė, paragavo, bet visko nesuvalgė.
Vienintelė vaipėsi.
Man skanu.

2009 m. gruodžio 13 d., sekmadienis

pyragas su aguonomis ir obuoliais





prieš pažadėtuosius šalčius dėžės su obuoliais suneštos į garažą, kai ėjau pro šalį su malkom gardžiai užkvipo.
Nu ką, galvoju, ką galim iš obuolių.
Bandom su aguonom!
Idėja buvo
čia


bet nieks ten produktų nesvėrė ir nematavo, įmušė į bliūdą 4 kiaušinius ir apsigraibė, kad cukraus namie nėr.
Tada per šviežiai pasnigtą sniegą patamsiais ėjau pirkti cukraus, pakeliui pafotkindama gatvės lempas.

100 g sviesto
4 kiaušiniai
1 stiklinė cukraus
žiupsnelis vanilinio cukraus
sauja paskrudintų ir pakapotų migdolų
200 g maltų aguonų
3 šaukštai miltų
1/3 a. š. kepimo miltelių
4 obuoliai


Išlydžiau sviestą, sudėjau cukrų, kiaušinius įmušiau ir viską gražiai išplakiau, paragavau, buvo gana skanu, tada dar paragavau (uch, salmonelioze, manęs negriebk).
Migdolus pakepinau sausoje keptuvėje, tada su peiliu pakapojau irgi paragaudama, nes skanūs buvo. Kas liko, sudėjau į tešlą.
Sudėjau aguonas - buvau kaip tik nusipirkus gatavai maltų ir norėjau išbandyti ar verta dar pirkti. Su šiokiu tokiu nusivylimu aptikau, kad aguonos maišytos su cukraus pudra, Aguonų tik 60 procentų, bet ir už juos ačiū.
Išmaišius aguonas jau tešla buvo potirštė, todėl miltų daug nebereikėjo - kelis šaukštus, kuriuos sumaišiau su kepimo milteliais.
Atsinešiau iš garažo tų gardžiųjų obuolių. Pjaustydama šiek tiek nuvalgiau, ir šiek tiek nuvalgė vaikai, bet 3 tai tikrai pakliuvo į pyragą.
Išmaišiau ir kept.

Neblogs, neblogs... einu gal į virtuvę dar šmočiuko. Nepaisysim to, kad be 15 min vidurnaktis.
Vienintelei - neitin. Tos aguonos...kažkaip ne taip..sako ji.
Išrankusis net neragavo.
Didysis Ekspertas užtai pasakė - labai skanu!

Varškės pyragas su juodaisiais serbentais





tešlai
200 g sviesto
apie 1 stiklinę cukraus
1 kiaušinis
miltų
kepimo miltelių
(gana riebi, todėl maloniai trapi)

1 kg varškės
3 stiklinės šaldytų juodų serbentų
1 stiklinė cukraus
2 šaukštai krakmolo
žiupsnelis vanil.cukraus

Viską, kas tešlai, suminkyti. (Sviestą patirpinu, tada į jį cukrų, išplaku, tada ten kiaušinį - išplaku. Miltus sumaišau su kepimo milteliais, iš pradžių maišau, paskui pasidaro per tiršta, tai minkau)
Įdarui viską sumaišyti, išskyrus uogas, kurias sudėti pačioj pabaigoj, maišyti atsargiai stengiantis labai nesumaigyti, kad nepasiskleistų spalva. Bet jis vistiek nusidažo, ir nieko tame blogo. Tik man gražiau, kai ji netolygiai pasiskleidusi, o atspalviais.
Formą (26 cm skersmens) iškloju tešla, uždedu įdarą, iš gumuliuko pasiliktos tešlos ką nors iškočioju ir uždedu viršum, kepu apie 1 val 180 C temp.

Ypač skanus kitą dieną.
Didysis Ekspertas gyrė.
Vienintelė gyrė.
Gaisrinės viršininkas gyrė.
Išrankusis nevalgė.

2009 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis

Lęšiai ir ryžiai su gardžiausiais kvapais

Įkvėpimas iš čia virtuve.wordpress.com/2009/09/15/libanietiskas-lesiu-ir-ryziu-pilaf-su-kepintais-svogunais/
Dvejojau, ar galiu vadinti libanietišku pilaf, kaip orginale... nu kažin, bo kaip visad nesilaikiau tikslumo.
Namiškiai aišku nevalgė.
Nu ką man dabar daryt? Gamint tik sau ar išvis niekad gyvenime tokio maisto nevirt?

Ak, pilaf, moj pilaf... (Pastarosiom dienom begaliniai klausiaus Okudžavos dainų, atliekamų Kamburovos ir Frolovos. Posle doždička...)

aliejaus
1 vidutinis svogūnas, supjaustytas
3 česnako skiltelės, susmulkintos
kumino (indiško kmyno)
cinamono
smulkinto imbiero
malto gvazdikėlio
800 ml daržovių sultinio
saujos lęšių
saujos ryžių
saujos razinų
2 dideli svogūnai, supjaustyti pusžiedžiais
šviežių daržovių, pvz agurko

Pamirkiau lęšius.
Pakepinau svogūną, česnaką, prieskonius. Dar nusprendžiau, kad tiks gabaliukais pjaustytas džiovintas abrikosas. Dėjau ryžius, sultinį, lęšius ir viriau, vis patikrindama, ar netrūksta vandens, ir vis dadėdama. Dar ir druskos vis trūko.
Prieš pabaigą pakrapinau tokiais ką tik nusipirktais prieskoniais, kuriuose buvo čili... tai.. gal ir nereikėjo...
Razinų įmečiau saują, va čia tai puiki mintis!

Valgiau, valgiau. valgiau... apsisukus sugrįžau prie puodo, dar truputuką.... ypač su razina stengiaus pagaut.
Abrikosus dėjau pradžioj, gal dėl to jų skonio dabar nebepasigauna

Ot va taip

Pastaruoju metu radau labai šaunių virtuvės dienoraščių - su receptais, nuotraukom, rašinėliais.
Vo kuom aš blogesnė?
(susikursiu dar vieną blogą, tai tikrai būsiu BLOGesnė, ot!)
O virtuvės vistiek neišvengsi, su nuotaika, ar be.
STARTUOJAM!