Kaip Svečias iš Indijos gamino indišką vegetarišką patiekalą

Čia ne receptas!
по русски

Atnešiau praimtą pakutį, kur ryžių buvo gal 0,5 kg, bet jis paskaitė ant savo atsivežto prieskonių pakelio kad reikia 2 kg. Mes su Užjūrio Princu abu nustebom ir šūktelėjom - dviejų kg? Užtai Išrankusis linksėjo - gerai, gerai, tegu būna daug, dar ir kitai dienai kad liktų.
Surinkau visus namuose turėtus ryžius iš pakelių ir iš virimo maišelių, gavosi apie 1 kg ir Svečias iš Indijos nusileido, kad užteks. Kurį laiką atrodė, kad laukia, kad aš juos išvirsiu, bet aš tik suradau didįjį puodą ir pasakiau, kad kitką tegu daro pats.
Paskui dar kelis kartus turėjau priminti, kad tai jis verda ryžius, bet vistiek jie truputį prisitraukė prie dugno ir nubėgino skystimo ant viryklės. Paskui žiūriu jis jau nusitaikęs pilti prieskonius, bet man buvo truputį įtartina, tai nustūmiau nuo puodo alkūne ir išsigriebiau ryžį paragauti, tada veido išraiška parodžiau, kad nepritariu. Ryžis buvo dar kietas. Tada Svečias iš Indijos paragavo pats ir suprato, kad dar reiktų vandens ir laiko.
Ar druskos nereik? - paklausiau. Atsakė, kad ne, nes viskas bus pakelyje.
Paskui atėjo stebuklingojo pakelio atplėšimo momentas, iš kur Užjūrio Princas iškart išsigriebė riešutą.
Kiti visi prieskoniai suvažiavo ant ryžių.
Aš vėl prisigretinus nutvėriau su šaukštu paragauti, tada ėmiau šaukti AAAaaaaaa!!!!, nes man degė visa burna.
Iš dalies tai buvo taktinis manevras, tikėjaus, kad tokia mano reakcija paskatins Išrankųjį valgyt.
Neklydau.
Tik E. gulėjo po kaldra prie televizoriaus ir pasisakė kad nealkana.
Visa mūsų kompanija prisikrovė lėkštes ryžių, nors puodas vistiek dar liko pilnas. Vieni pasiėmėm šaukštus, kiti šakutes, ir kiekviens savas priemones gesinti aštrumui.
Užjūrio Princas dėjo majonezo.
Pats Svečias iš Indijos - pomidorų padažo.
Ašai - grietinės.
Išrankusis valgė su negesinta ugnim.
Paskui visi pasigyrė, kad jų lėkštėse yra po riešutą. Pas mane nebuvo, nuėjau prie vis dar pilno puodo ir susižvejojau vieną, bet ir tas buvo ugninis.
Tada Svečias iš Indijos nuėjo prie puodo ir įsidėjo sau dar vieną nemenką porciją. Puodas vistiek dar buvo labai pilnas.

Todė po dviejų dienų, kai Svečias jau buvo išvykęs, ir kai buvo visai aišku, kad nieks tų ryžių nebevalgys, ištvojau viską lauk, dar kartą pasidžiaugdama, kad neturėjau namuose dviejų kg ryžių.