Redutis turi dvi juosteles prie savo krepšio: viena yra geltona-žalia-raudona, pagal Tėvynę. Kita yra mėlyna-juoda-balta, pagal meilę.
Ne konkrečiam kokiam nors žmogui meilę, o Estijai.
Ot pasitaiko tokių reiškinių, kai vienoj žemėj užaugę pamilsta kitą, ot ir nežinau, ar jie yra kaip nors moksliškai ar filosofiškai, ar parapsichologiškai paaiškinami, tie reiškiniai, ot nežinau nežinau nežinau,
bet va jų yra.
Redutis su nepaaiškinama meile, yra mano ryšys su Estija.
Estija, paminėta kažkuriam mano rašinėly interneto užkaboriuose, yra pirmoji gija, nusitiesusi tarp mūsų.
Estijos nepriklausomybės dienos proga naršiau internetą, ieškodama kokio nors estiško patiekalo. Aišku, pirmiausia į galvą ateina kraujinė dešra. Nes ir tas amerikonas, kuris pirmiau negu Estiją pamilo estę, rašė pašiurpęs: "my wife eats blood sausage, ...o kai neturi kraujo dešros, valgo saldainius iš kraujo"
Arba va, Vita, prajuokino iki ašarų, parodydama lauktuvę, kurią vežė iš Estijos savo paaugliams sūnums: kraujinė dešra juodam apvalkale, ant kurio dviejų šviesiaplaukių estukių su tautiniais rūbais nuotraukytės. Sako: perpjausiu per pusę, vienam sūnui dešros gabalas su viena mergička, kitam su kita.
Estijos nepriklausomybės dienos proga nesinorėjo man kraujo.
Išsirinkau Kamakäkid. Iš čia
* 250 g maskarponės (naudojau varškę su trupučiu grietinės)
* 3 šaukšteliai cukraus
* 2 šaukšteliai razinų
* 2 šaukšteliai smulkintų riešutų (man atrodo šaltinyje klaida, rašo, kad walnuts, nes tai vieninteliai augantys Estijoj, bet labiau patikėčiau, kad lazdyno)
* apie 2 dl kama miltų
* truputį kreminio likerio.
Viską sumaišom. Riešutai, aišku skaniau, jei prieš tai paskrudinti, o razinos palaikytos garuose. Cukraus turbūt įdėjau daugiau, nemieravau šaukšteliais, ragavau, kad būtų skanu ir tiek. Iš tiesų tai nieko nemieravau. Likerio dėjau savo mylymiausio Vanna Tallinn, nes ir į temą labai, ir aromatą suteikia nuostabų.
Viską sumaišom, palaikom bent pusvalandį šaldytuve.
Paskui formuojam rutuliukus ir apvoliojam juos kakavoj arba kama miltuose.
Viskas. Gatava. Suletud.
Už kama miltus ačiū Redučiui. Tai dalykas, kurio turbūt nėra niekur kitur, tik Estijoje. Rupiai maltų ir paskrudintų kelių javų miltų mišinys, itin tinka dėti į jogurtą. Kai nuvažiuojam į Estiją ir blaškomės ieškodami namiškiams lauktuvių, aišku galim tų juodų dešrų su krauju ir merginom, bet prigriebkim ir kama miltų. KAMAJAHU estiškai.
O kuo būtų galima pakeisti tuos Kama miltus? :)
AtsakytiPanaikintisveika, Austėja,
AtsakytiPanaikintigal galima būtų pakeisti trintais sausainiais, bet būtų šiaip rutuliukai, nebe estiški. Kama miltai turi labai savotišką malonų skonį. Norėjau juos pareklamuoti, kad nuvykę į Estiją žinotumėm, ką unikalaus jie turi ir ko iš ten verta parsivežti.
Ooo, Idomu butu paragauti siu rutuliuku. Man patinka nauji valgiai, o ypac desertai :) As tikra saldumynu myletoja :)
AtsakytiPanaikintiMeilė saldumynams - gero žmogaus požymis, tai jau tikrai.
AtsakytiPanaikintikama miltai nelabai pakeiciami (bent jau skoniniu savybiu atzvilgiu- vien tai , kad i ju sudeti ir zirniai (jei gerai pamenu)) ieina- jau duoda specifini estiskuma :) p.s. neragavusiems, siulau pabandyt estisko kalev sokolado su kama- neiprasta, bet gardu..
AtsakytiPanaikintiMiela Dalia,
AtsakytiPanaikintivaliooooooooooooo jau išbandžiau. Labai ačiū, labai skanu ir originalu, net tada kai sueina 50 ir staiga reikia kuo nors visus nustebinti. Labai pritariu Jūsų nuomonei, kai yra skanu dar nežinant, kad tai iš viso yra, o jau paragavus...be žodžių. Ir aš ir sesuo išbandėme su savo bendradarbiaus ir neatsiginame, nes visi prašo recepto. Jau apylikėse baigiasi dilgėlės, šakėėėėėės. Čia rašo Laima, o čia mano blogas http://www.patyrimas.blogspot.com/, laukiu svečiuose.
Atsiprašau, ne vietoje pakomentavau apie dilgėlių pesto, bet vistiek esu sužavėta.
AtsakytiPanaikintivestuvines sukneles, progines sukneles
AtsakytiPanaikintihttp://www.vestuviukarstine.lt/jai.htm