2010 m. vasario 16 d., antradienis

Lęšių sriuba - keista ir gardi




Pirmas keistumas: visi produktai sudedami kartu ir verdami 2 valandas. Aha, aš galvoju, bulves dvi valandas pavirus kas iš jų bus? Keistumas tas, kad neperverda, nors logišką paaiškinimą paskui pati radau.

Antras keistumas: svogūnai nekepami, o verdami. Tas pačias 2 valandas su visa kita draugija.

Trečias keistumas: dedamas cukrus. Okis, galvoju, cukrus tai cukrus.

Ketvirtas keistumas: užgardinama aliejumi. Nors čia tik mum keista, kitur, pasirodo, yra įprasta.

Penktas keistumas: verdama kaip gryn vegetariška, netgi veganiška. Bet išvirus ją galima kaip mat pataisyti, arba sugadinti, žiūrint iš kurio taško vertinsim. Mėsgabaliai užbarstomi, kai sriuba jau lėkštėj.

Šeštas... nežinau ar yra šeštas, jei pastebite dar ką keista, tai paminėkit, priskaičiuosim.

Šią keistąją idėją radau pas imbierą-pomidorą

rašo, kad 6 personoms, bet jos turėtų būti gana ėdrios, nes aš visų produktų stipriai mažinau, bet vistiek privirė daug.

500 gr. lęšių
250 gr. perlinių kruopų
3 morkos
1 svogūnas
2 bulvės
4 saliero stiebas
400 gr. pomidorų minkštimo
3 šaukšteliai cukraus
1 lauro lapas
7 kubeliai šaldytų špinatų
druska, pipirai, laukiniai pankoliai, rūkyto kumpio ar šoninės, ar dešros, tyro alyvuogių aliejaus

Į puodą sudedam kelias valandas pamirkytus lęšius, perlines kruopas, gabaliukais pjaustytas morkas, svogūnus, salierus, bulves, pomidorų minkštimą, špinatų kubelius, druską, cukrų, lauro lapą (antroj nuotraukoj viskas jau sudėta, bet dar nevirta. Pomidorų tyrė šaldyta - tas didelis raudonas šmotas)
Užpilam vandens ir verdam dvi valandas.

Iš tiesų tai jau po valandos visi produktai buvo įkandami, bet atkakliai viriau toliau.
Įsipylus į lėkštę, užpipirinti juodų maltų, užkrapinti laukinių pankolių (aha, mes ligtais čia tokius žinom? Bet galim ir krapais), aliejaus dar tyrų mergelių kokį šaukštą, ir jei norim - rūkytos mėsikės.

Sriuba priklauso būti tiršta, bet pastovėjus valandžiuką maniškė išvis pavirto į košę, už ką buvau apiburbėta. Nes Ponas Didysis Ekspertas nuo ledo grįžo tada, kai jau buvo sutirštėjus. "Ar čia vadini sriuba?".

Su alyvuogių aliejum bandžiau - gerai! Kaip tikra lietuvė moteris Marijos žemės su grietine bandžiau - gerai (italams neišsiduokim tik, bo nulinčiuos). Su nerafinuotu, tai yra kvepančiu kvepiančiausiu saulėgrąžų aliejum - visų geriausia!

5 komentarai:

  1. Igredientai paprasti, bet man labai patinka. Vis sakiau, išmėginsiu lęšius. Bus proga, nes nesumąsčiau, kaip sunaudoti perlines kruopas :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. pabadykit kelis gabaliukus pelėsinio sūrio užsibarstyti - pirštukus nusilaižysit...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Žalioji, nuo sriubos likusias perlines kruopas su apelsinais sunaudok :)

    Egidija, sekantį sykį išbandysim. Kai galvoju apie šį derinį teoriškai, man atrodo nelabai... bet gal ne taip galvoju, kaip yr

    AtsakytiPanaikinti
  4. Atėjau, pamačiau, išbandžiau... Nagi tikrai skanu! Tik vietoj vandenuko aš įpyliau sultinio, o vietoj perlinių kruopų - ryžių. Kažkur teko skaityti, kad ryžiai visas lęšių gerąsias savybes "aktyvuoja," tai dabar labai jau sveiką sriubytę valgysiu. Ačiū už receptuką.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Sveika, Gražina,
    malonu, kad patiko. Su ryžiais tai be abejo turi būt gerai, klasikinis derinys.
    Manau, kad ir daugiau variacijų galima bandyti. Pvz aš ketinu kitą sykį vietoj špinatų dilgėles naudoti.

    AtsakytiPanaikinti