2010 m. gruodžio 16 d., ketvirtadienis

Išeinu į raviolius

Aš kraustaus kraustaus
su savo petelnėm, šaukštukais, praplėštu pipirų maišeliu ir už spintos užkritusiu arbatos sieteliu
kraustaus į
http://www.7ravioli.com/

Lankykit mane ten! Imkit mane iš ten ir skaitykit.
Turiu ten pernykščių žemuogių.
Lauksiu!!!
Dalia

2010 m. gruodžio 15 d., trečiadienis

Kopūstų lazanija

galėtų vadinti tinginių balandėliais, bet šis pavadinimas jau užimtas vieno puodo makaliošei, kur tiesiog sudedami ir ištroškinami visi įprastiniai balandėlių elementai. O be to, kaip pavadini lazanija, iškart atrodo prašmatnesnis, ar ne?
kopūstų lazanija arba labai didelis balandis

2010 m. gruodžio 14 d., antradienis

Apie Lenkiją ir makowiecą


Ech... pamilau makowiecą nuo pirmo paragavimo vieną vienišą naktį palapinėje ant kalno viršūnės, visas ilgas rašinėlis Septyniuose virtieniuose, tiesa jis jau buvo skelbtas kai kuriose internetinėse edrvėse.

2010 m. gruodžio 12 d., sekmadienis

Česnačka - labai paprasta sriuba

ir žiupsnelis prisiminimų iš Pietų Bohemijos, kur už visus pamatytinus dalykus geriau buvo tiesiog pabūti.

....dviračiu viena važinėjaus po apylinkės. Gegužio laukai ir kalvos gražūs kaip poezija, žaliavo akyse, žydėjo pienėmis ir rapsais, o dangus buvo mėlynas. Aplankiau Jano Žižkos kapą, jo vardas įsirėžęs atmintin nuo mokyklos laikų, o nuopelnai čekų tautai, sprendžiant pagal paminklo dydį, reikšmingi.
Ir važinėjau aš laiminga, truputį dainavau, truputį sulijau, truputį paklydau, ir kai į kalniuką mindavau, padūsdavau, ir kai pakalnėn lėkiau, stabdžių nenaudojau, na tik truputį, kai su vėju skrisdavau į nežinomo kaimelio centrą ir nežinojau, į kokią pusę gatvelė pasisuks.
Česnočkos receptas

2010 m. gruodžio 9 d., ketvirtadienis

Svogūnų pyragas su bešameliu

Šis pyragas likęs tik nuotraukoje ir prisiminimuose, kepėm jį kartu su Iza ir kartu su citrinų pyragu, nes čia irgi galėjom panaudoti puikiuosius keraminius žirnius, kuriuos ji padovanojo.
Tikslių produktų kiekių negaliu nurodyti, teks pasitelkti nuojautą.

  • Pagrindui: miltai+100 g sviesto+druska+keli šaukštai vandens
  • Įdarui: 1 kg svogūnų+2 šaukštai aliejaus
  • Bešamelio padažui: sviestas +miltai+pienas+muškato riešutas+juodi piprai+druska
 Muškato, būtinai turi būti muškato. Geriausiai, jei turi visą riešutą ir nuo jo šviežiai patarkuoji.
Receptas Septyniuose Virtieniuose

2010 m. gruodžio 8 d., trečiadienis

Sovietų laikų kulinarinės knygos

Sovietiniam žmogui valgymas išvis nelabai tiko prie šlipso… ups, tai yra ir šlipsas jam netiko, labiau jau kombinezonas. Sovietiniam žmogui tiko šypsotis laimingam, mosuoti kūju, vairuoti traktorių, o laisvalaikiu - lėktuvą. Jo užmojai - iki kosminių erdvių, perspektyvoj buvo žadamos tūbelės su kokiu nors kombikormu su dienos kalorijų norma,o nuo virtuvės jis buvo visokeriopai atpratinamas. 
visas rašinėlis Septyniuose Virtieniuose

2010 m. gruodžio 7 d., antradienis

Elzaso obuolių pyragas su krem-briule

Krem-briule jau pats žodis skamba skaniai, nors nežinau, iš kur kilęs.
ir su obuolių pyragu krem-briule tinka skaniai, nors ryšys su Elzasu neįrodytas
Elzaso obuolių pyragas su krem-briule

2010 m. lapkričio 30 d., antradienis

Moliūgo pyragas su karamele

Natalija, žinokit, yra toks žmogus, su kuriuo persimetus kelis laiškučius internetu ima ir parašo - atvažiuok į svečius. Nu ką, aš ir atvažiuoju.
Ta proga ji iškepa skanutėliausią pyragą ir dar įdeda man jo į kelią,. todėl visas 24 valandas važiuodama autobusu per Lenkiją būnu soti.
Natalijos moliūgo pyrago receptas su yyyypač skania karamele Septyniuose Virtieniuose

Kepti varškėčiai - virtuvės naujokui

Tokie, kuriuos atsimename iš mokyklos valgyklos.  Jei nutiktų taip, kad norėtumėte pasitikrinti, kaip daromi, receptas Septyniuose Virtieniuose

2010 m. lapkričio 29 d., pirmadienis

Moliūgo ir lęšių košė

Nu kiek tu gali tą moliūgą kankint? - parašė man nežinomas komentatorius.
O kada jis pagaliau baigsis? Užaugo didelis nesvietiškai, bet deja per žiemą laikytis neketina, tenka doroti intensyviai
Moliūgo ir lęšių košė Septyniuose virtieniuose

2010 m. lapkričio 23 d., antradienis

Plovas


Plovas pagal Poną Didįjį Ekspertą, kuris yra ne tik čeburekų ar sienų glaistymo, bet ir visų dalykų ekspertas

2010 m. lapkričio 16 d., antradienis

Baklažanų užtepas juokingu pavadinimu

Į grožio konkursą nepretenduoja, bet skanus. Ponas Didysis Ekspertas aišku tai išvadino baklažanų gadinimu, bet paragavęs pripažino, kad neblogai. O tai jau šis tas. Receptas čia  Baba - Ganuš

2010 m. lapkričio 15 d., pirmadienis

Pyragas su citrinų kremu

Su Iza susipažinom per skype, pirmą kartą susitikti planavome Bergame - paskutinę dieną prieš man išskrendant namo po atostogų Italijoje ir pirmą jos atostogų Italijoje dieną. Susiplanavome naktinį pasivaikščiojimą Bergamo gatvėmis... bet jos skrydį atidėjo 14 valandų ir planas nebepavyko.
Tai po pusmečio ji autobusu atvažiavo pas mane ir iškepė du labai skanius pyragus, viens iš jų jau aprašytas Septyniuose Virtieniuose , o kitą irgi greit aprašysiu

2010 m. spalio 20 d., trečiadienis

Varškės bandelės

..kur varškė ne įdaru eina, o pagrindiniu tešlos komponentu. Bandelės, ypač kol šiltos, putlutės ir minkštutės, ir labai gardžios. Receptas Septyniuose virtieniuose

2010 m. spalio 9 d., šeštadienis

Kas tie čalsonai?

Tais laikais, kai eilinis lietuvis negalėjo nė svajot nuvykti į Italiją, Tolmezzo miestelyje šiaurės Italijoje atsidarė toks restoranėlis, pavadinimu “Il Roma”, kuris taip pagarsėjo savo gera virtuve, kad net gavo vieną Michellin žvaigždę (aš, tundra, nelabai žinau, kas tai yra, bet iš konteksto atrodo, kad labai didelis pasiekimas). Restoranėlio savininkas Džanis Kosetis (Gianni Cosetti)  itin rūpinosi vietinės virtuvės tradicijų išsaugojimu. Jis rengdavo čalsonų konkursus:  sukviesdavo 40 moterų iš aplinkinių kaimų, ir kiekviena atvykdavo su savo rikota ir savo receptu.
Džanio Kosečio atminimui apie 40 tinklaraštininkų iš įvairių šalių šiandien irgi gamina čalsonus
Čalsonai iš Piedimo Septyniuose virtieniuose

2010 m. spalio 7 d., ketvirtadienis

Čatnis (Chutney)

Kaip čia nutiko, kad šiam dienorašty dar nepasigyeiau šio rudens atradimu - čatniais? Kai manęs klausia, kas tas yra, nelabai žinau, kaip apibūdinti, tai kažkas, turintis daug savybių, ir saldus, ir aštrus, ir kvapnus, ir su vaisiais, ir su cibuliais, ir su razinkom, ir su česnakais, ir su pipirais, ir su cinamonu... vienžo reik paragauti
Pomidorų ir obuolių čatnis (chutney)
Žalių pomidorų čatnis (chutney)
Kriaušių čatnis (chutney)
Cukinijų čatnis(chutney), du variantai
Gaminau dar slyvų, cukinijų, obuolių su krienais čatnius, apie juos parašysiu kada nors.

2010 m. spalio 6 d., trečiadienis

Lagenarija arba ilgamoliūgis ir ryžiai

Dar viena ryžių ir daržovių  kompozicija. Sakyčiau, visai vykusi, o be to sunaudota keista daržovė, kurią šiemet auginau savo darže. Visą vasarą buvau užmiršusi pavadinimą, o ta daržovė lapojo kaip pasiutusi, išsiskėtė per didžiausią daržo plotą, žydėjo baltais žiedukais, o nieko neaugino.
Rudeniop pradėjo auginti tokius žalius smauglius.
Aš juos šnai ir su ryžiais, skaitykit receptą Septyniuose virtieniuose: Lagenarija su ryžiais ir geltonais lęšiukais

2010 m. rugsėjo 29 d., trečiadienis

Miežinių kruopų košės du variantai


Paprastas ir pigus dalykėlis, bet vieną kitą niuansą įpjausčius tikrai skanus - Miežinių kruopų košė.
Nu grožio tai aišku jokio, nebent būčiau gražų bliūdą suradus, servetėlę kokią mandresnę ir vazą su gėle, bet esmė vistiek ne vazelėse, o košėje

2010 m. rugsėjo 27 d., pirmadienis

Pyragėliai su grybais

Pažįstu tokį žmogų, kuriam vienintelis valgomas grybų patiekalas yra Pyragėliai su grybais
Klausia manęs ir klausia:"ar šiandien bus pyragėlių su grybais?"
Kasdien tingiu virt, tai taip ir gyvena nevalgęs

2010 m. rugsėjo 26 d., sekmadienis

Senės kopūstuose (grybai su kopūstais)

Kartais mum latvių kalba atrodo labai juokinga - žodis "gribu" pas juos reiškia "noriu". Iš to kalbos panašumo ir skirtingumo galima visokių juokų prisigalvot, kol verdami grybai, lupami cibuliai ir čėčkavojami kopūstai labai skaniai užkandai - grybams su kopūstais, kuriuos latviai pavadinų "Senes ar kapostu"
Receptas - Septyniuose virtieniuose: Grybai su kopūstais

2010 m. rugsėjo 20 d., pirmadienis

Keptos paprikos


Paprika turi savo gerbėjų ir savo nemėgėjų. Dar yra perbėgėliai, kurie iš pradžių buvo nemėgėjai, paskui tapo gerbėjai. O va tokių, kurie iš gerbėjų perbėgtų į nemėgėjus nepažįstu.Paprika kai paima į nelaisvą, tai ir nebepaleidžia.
Tada papriką pasikepam, pačesnakinam ir ant paskrudintos bulkytės....
oh yes!!!!....
Receptas Septyniuose vrtieniuose

2010 m. rugsėjo 19 d., sekmadienis

Uošvienės liežuviai (baklažanų suktinukai)

Jei Ponui Didžiajam Ekspertui ji yra uošvienė, tai Eksperto žmonai, t.y. man, giminystė visai kita. Tai kaip aš turėčiau vadint šiuos dalykiukus - raudonus pomidorus, susuktus kaip liežuviukas tarp juodų lūpų, apsuptus baltom, česnaku atsiduodančiom putom?
Kieno kieno liežuviai, ah, Ponas Didysis Eksperte?
Bet iš tiesų nesu ta, kuri ieškotų tskant šiknoj smegenų ar slaptų prasmių susuktuose baklažanuose.
Nuostabiai skanūs buvo.
Tik labai trumpai ant lėkštės teišstovėjo, bimt ir nebėr
gerai, kad spėjau nufotkint, dabar turiu kuom girtis
Receptas Septyniuose virtieniuose

2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienis

Cukinijos blynai - trys versijos

Šiemet kaip visą laiką - nenutaikiau nupjaut cukinijų kol buvo jaunatviškos ir švelnutės, užtat turiu dabar storžievių.
Per kelias dienas nuo atsineštos vidun vis nupjaudavau gabalą... taip išbandžiau įvairių blynų versijų.
Cukinijos blynai, dublis 1 - su kukurūzų kruopomis
Cukinijos blynai, dublis 2 - su česnakais
Cukinijos blynai, dublis 3 - su džiovintomis slyvomis

Tačiau dar ne pabaiga. Darže dar kelios tįso. Baisulingai didelės storžievės.

2010 m. rugsėjo 9 d., ketvirtadienis

Didžiosios maisto parduotuvės vadindavosi gastronomais

Tik ten nebuvo savitarnos.
Tik ten nebuvo koka kolos.
Tik ten nebuvo kramtoškės.
O jei būdavo šokoladukų, tai tik skanių.
Sovietinių laikų gastronomas

2010 m. rugsėjo 8 d., trečiadienis

Risotto su baravykais


Visiem aišku be įrodymų, kad baravykai skaniausi su bulvėm ir padažiuku, bet jei nutiktų taip, kad atsibostų... kad užsinorėtum kažko kitaip... bandyk pasidaryti baravykų risotto, receptas Septyniuose virtieniuose.
Vistiek nepriprantu risotto vadinti daugiaryžiu.
Cha, galėtų būti daugiaryžis su daugiagrybiu :))))

2010 m. rugsėjo 7 d., antradienis

Apie vengrišką guliašą

neee, recepto čia nėr.
O galėtų būti.
Nes vengrijoj buvau, guliašą valgiau, netgi koją į virtuvę buvau įkėlus. Deja moteriškė su peiliu ir agurku savo guliašo paslapčių neatskleidinėjo.
Pasakojimas Septyniuose virtieniuose - šičia

2010 m. rugsėjo 5 d., sekmadienis

Tarte tatin - apverstas obuolių pyragas


Viena susisvajojus panelė... vieni sako, kad jauna ir įsimylėjus, kiti sako, kad senstelėjusi, susimovė, kepdama pyragą. Vieni sako, kad užmiršo tešlos po obuoliais patiesti, kiti sako, kad susvilino kepamus obuolius, o kiti išvis sako, kad katė ten pasipainiojo... aišku tik viena, pyragas geras gavosi. Kviečiu išbandyti
Receptas čia

2010 m. rugsėjo 4 d., šeštadienis

Olandiškas obuolių pyargas ir kitas obuolių pyragas

Šitas obuolių pyragas yra tobulas. Saldumo, rūgštumo, riebumo, kvapnumo - visko tiek, kiek reikia. Pavyks visada - neįmanoma sugadinti.Garantuotas.

O jei penkiolika kartų išsikepus šitą, norisi išbandyti kokį kitą receptą, galima iškepti obuolius filo tešloje - žiūrėk Septyniuose Virtieniuose

2010 m. rugsėjo 1 d., trečiadienis

Baklava


Gera naujiena: Lietuvoje atsirado filo tešlos! Iš jos labai paprastai galima pasidaryti fantastišką skanėstą. Teigiamai įvertino net Išrankusis.
Čia recepto neperrašinėsiu, rasite Septyniuose virtieniuose:  ---->čia

2010 m. rugpjūčio 11 d., trečiadienis

Kiniška pomidorų sriuba


..ir šis bei tas apie kinų kalbą, nes virdami sriubą apie ją kalbėjomės. Ne aš viriau, virė Kristina, kuriai visai gerai pavyko.
Viskas aprašyta Septyniuose virtieniuose

2010 m. rugpjūčio 9 d., pirmadienis

Trupinių pyragas su varške

receptas iš seno žurnaliuko "Kepimo paslaptys" - gražus buvo žurnaliukas ir sentimentalių prisiminimų sukeliantis. Anuo metu nedaug ką iš jo gamindavom. Dabar iškepiau varškės pyragą su abrikosais ir juodaisiais serbentais. Sako, skanus buvo.
Aš ir pati tą žinojau, bet vistiek malonu, kai pasako, ane?
receptas Trupinių pyragas su varške – kepimo paslaptys
Pyrago viršaus fragmentas:
Trupininio pagrindo fragmentas:

2010 m. rugpjūčio 6 d., penktadienis

Varškės spurgos

nieks nemoka tokių tobulų, minkštučių, santūriai saldžių, apskrudusių, cukriuku apipudruotų spurgų - tik mano sesuo, na ir aš...
Kiekiai apytiksliai:



  • 300 g varškės
  • 2 kiaušiniai
  • 4 šaukštai cukraus
  • vanilinio cukraus
  • maždaug 4 šaukštai miltų
  • 1/3 šaukštelio kepimo miltelių
  • riebalų virimui
  • cukraus pudros užbarstymui


Varškę reikia gerai ištrinti su cukrumi. Sudėti kiaušinius, geria išmaišyti. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, persijojant sudėti į varškę. Maišyti šaukštu. Turi buti labai tiršta lipni tešla, kurią dar šiaip ne taip galima maišyti šaukštu........Paslaptis atskleidžiama Septyniuose virtieniuose

2010 m. rugpjūčio 4 d., trečiadienis

Avižiniai sausainiai

Trečioji V. specialiai Septyniems virtieniams: ką daryti, kai į kambarį įskrenda šikšnosparnis? Avižos ir saulėgrąžos, krepšinis ir neteisingoj vietoj šukšliadėžės, patriotizmas ir gimtadienis - viskas per vieną dieną - lapas iš dienoraščio

2010 m. rugpjūčio 2 d., pirmadienis

Cukinijų metas 7 virtieniuose


Kokios naujienos Septyniuose virtieniuose?
Cukinijų augimas truputį užsipauzinęs, bet kaip pasidėjau prieš kelias dienas ant stalo vieną tokią... pusmetrinę... tai kasdien nuo jos po šmotelį nupjaunu ir vis kur nors įdedu... o jos dar yra ir yra...
Tai dėjau jas ant batono, galima mandriai vadinti brusketom, nu čia atseit itališkai
Bruschetta con zucchini /http://www.7ravioli.com/cukinija-batonas/
kapojau į smulkius gabaliukus kartu su agurkais 
raškiau vyriškuosius žiedus, samprotaudama apie vyriškos giminės paskirtį biologojije, ir juos kepiau
http://www.7ravioli.com/kepti-cukiniju-ir-moliugu-ziedai/

2010 m. liepos 28 d., trečiadienis

Pyragėliai su ryžių-cukinijų įdaru

cukinijos auga kaip patrakę, aš norėčiau jas tik jaunutes gražutes vartoti, bet kol iki daržo nueinu jos jau būna užaugę kaip dičkės,
nu tai ir dedu aš jas į visus maistus, kur tik sugalvoju.
Buvau sukonstravus tokią kompoziciją su ryžiais, labai spalviškai gražią, nes ryžiai buvo labai geltoni nuo kurkumos, morkos oranžinės, o cukiijos turi žalių elementų,
viskas ten buvo tvarkoj, kvepėjo indiškais prieskoniais, bet namuose bendraminčių neatsirado, kas jas be manęs valgytų.
Man kai atsibodo, sudėjau į pyragiukus ir išsiunčiau pas skautus.
Sakė, kad patiko.
Raportas čia

2010 m. liepos 24 d., šeštadienis

Varškės ir juodųjų serbentų pyragas

Tokiam karštyje nelabai norisi orkaitę jungti ir ką nors kepti, na nebent ką nors iš varškės... na nebent ką nors su rūgštele... iš čia pat sode surinktų uogų... Pyrago su varške ir viena pinta serbentų receptas čia.

2010 m. liepos 22 d., ketvirtadienis

Cukinijų pyragas

Cukinijos turbūt ruošiasi karui - augina kuokas: dideles, žalias, sunkias.
Stengiuos nukapot tas kuokas kol dar nedidelės, ir į pyragus jas, į pyragus...
Kautynių metraštis su iliustracija čia http://www.7ravioli.com/cukiniju-pyragas/

2010 m. birželio 26 d., šeštadienis

11 sekėjų

kartais užsuku žvilgtelėti į savo buvusius plotus.
Truputį truputį truputį gyvybės dar čia randu - netikėtai užklydusius, ant dulkėm nuklotų grindų pėdsakus palikusius.
Bet aš nebe čia dabar būnu, o http://www.7ravioli.com/. Visas čionykštis turinys su tekstais, nuotraukom, komentarais, importuotas ten, ir laiks nuo laiko prirašau naujų įrašų.
11 mano sekėjų, ieškojau  kaip jums asmeniškai pranešti, kad dabar aš ten. Atsiprašau, kad neradau, kaip žinutės pasiųsti...kviečiu mane ir toliau sekti Ravioliuose.
Dalia

2010 m. gegužės 23 d., sekmadienis

Aš ne sliekas, bet moku padaryti HUMUSO

Pirmą kartą Italijoje buvau su Jana, su kuria prieš tai truputį pasirašinėjom emailais ir nusprendėm, kad kartu keliauti tiksim. Aš atskridau keliom valandom anksčiau ir pasitikau jos reisą su bloknotuku rankose, kur buvau didelėm raidėm užpiešus JANA, nes mes apie viena kitą nežinojom, kaip atrodom.
Būtent Jana mane apšvietė, kad būna ne tik vegetarai, bet ir veganai, pavyzdžiui ji.
Bet juk nereikia užmušti karvės, kad gautum pieno, sakiau jai, tai kodėl atsisakai pieno produktų?
Ji atsakė, kad karvės užmušti nereikia, bet versti jas kasmet veršiuotis, o paskum užmušinėti veršiukus. Ji tame nedalyvauja - tokia ta Jana.
Italijoje mėsos išvengti nesunku, bet jei nesutinki su sūriu, tai... ne kažkas... Šiaip jau mes pigiai ten keliavom ir itin pigiai maitinomės: prisipirkdavome įvairiausių skaniausių duonos gaminių ir lazdelių, rukolos žalių lapų, aš dar tuno mažutę dėžutę... atsisėsdavom skveriuke ant suoliuko,
va tada ji atsidarydavo savo stebuklingą stiklainiuką.
Atsiprašė manęs, kad nesidalins, nes jai, kaip veganei, tai būtinai reikalinga, o tokio daikto nusipirkti Italijoje ji negaus. Man buvo visai neaišku, kas ten buvo, o ji nelabai galėjo paaiškinti, ilgai galvojo, kaip tas dalykas vadinasi angliškai, o kai sugalvojo, aš to žodžio nežinojau.
Dabar jau praprusus, dabar galvoju, labai net įsitikinus, kad ten buvo humusas!

Todėl kiekvieną kartą gamindama humusą (o tų kartų jau buvo du), mintimis jį dedikuoju Janai, šauniai merginai, pačiai fainiausiai iš visų pasaulio vokiečių.

250 g avinžirnių
1 citrinos sultys
2 šaukštai sezamo sėklų
100 g alyvuogių aliejaus
2 skiltelės česnako
druskos

Avinžirnius pamirkyti ne trumpiau kaip 12 val. Išvirti.
Sezamo sėklas pakepinti sausoje keptuvėje ir smulkintuve sumaišyti su aliejumi. Tas, kas gaunasi, turėtųsi vadintis Tahini - negaliu patvirtin, kad tikrai taip, nes mūsų namuose nieks tikro tahinio burnoj nėra turėjęs. Bet nesvarbica, aš vistiek taip vadinu.
Visus produktus susmulkinti smulkintuvu.

Tas, kas gaunasi, galiu patvirtinti, kad yra humusas. Nes ne tik mačiau, kaip atrodė Janos stiklainiuke. Kai kas svarbiau: Turim namuose žmogų, kuris vieną kartą humuso yra ragavęs, gi E. kai per savo gimtadienį buvo Vilniuje. Tuoj, - pasakė ji.- tuoj nustatysim, humusas čia ar ne. Duokit man lavašo!
Humuso reikaluose būtent E. yra ekspertė.
O kaipgi Ponas Didysis Ekspertas? Pavadovavo man, kad teisingai įdėčiau aliejaus, nesvarbu, kad nieko nežino apie arabų valgius, bet užtat viską žino apie viską. Ir intensyviai purkštauja dėl pavadinimo.
Nes sliekai mūsų komposto krūvoj irgi gamina humusą.
Humus is a structureless colloidal material resulting from the decomposition (humification) of any type of dead organic matter  (mostly plant residues and animal remains). 

2010 m. gegužės 22 d., šeštadienis

Lęšių sriuba su makaronais

Kai buvau mažutis vaikutis ir turėjau žaislinį puodą, pridėjau į jį bulvių ir morkų ir ant karšto špižinės vyryklės paviršiaus viriau sriubą. Koks buvo nustebimas ir nusivylimas, kad puode visai nesigavo sriuba, o tik daržovės vandenyje. Tada man buvo atskleista tiesa, kad vanduo savaime nevirsta sriuba, kad teisingam šio proceso vyksmui reikalinga yra mėsa.
Šia tiesa daugybę metų tikėjau. Galvojau, kad vegetarams vargšams belieka tik pieniškos sriubos, nes visa kita, jei be mėsos, yra tik daikčiukai vandenyje, jokia ne sriuba.

O pasirodo, klydau!
Jei dabar ar kada nors atvažiuotų į svečius Jana, pirma mano sutikta veganė, be to šauni mergina ir nuostabi kelionės draugė, dabar jau žinočiau, kaip išvirti jai tinkamą sriubą. Gal kada nors atvažiuos, gal kada išvirsiu, o ir apie Janą būtinai papasakosiu, kai aprašinėsiu humusą .
Šįkart apie lęšių sriubą.

Kiekiai apytiksliai
0,5 stiklinės lęšių
0,5 stiklinės pomidorų tyrės
2-3 morkos
1 saliero stiebas
1 svogūnas
2 skiltelės česnako
aliejaus
sauja makaronų
druska, sriubos prieskonių

Lęšius pamirkiau ir uždėjau virti ant lėtos ugnies. Padruskinau. Aliejuje apkepiau svogūną, o paskui ir česnaką, subėriau į lęšius. Iš morkų išspaudžiau sultis ir jas išgėriau, o tirščius sudėjau virti pas lęšius. Ten pat sudėjau pomidorų tyrę. Šiek tiek vėliau - gabaliukais supjaustytą saliero stiebą.
Virimo laikas priklauso nuo lęšių rūšies ir jų mirkimo laiko, bet jei per vėlai užsimerkėt, kaip pvz aš, galima pagreitinti procesą virimo metu įpilant šalto vandens. Iš viso reikia apie 1,5-2 litrų vandens, galima jį supilti palaipsniui.
Kai jau lęšiai apyminkščiai, sudėjau makaronus ir sriubos prieskonius (raudonėlis, svogūnas, paprika... pala, kažkas ten dar, bet bė druskos ir be priedų).
Kai jau išvedra makaronai, finišuojam: užbarstom petruškom ir svogūnų laiškais, o į lėkštę pagardinimui įsipilam kvapnaus aliejaus.
Aš vieną porciją suvalgiau užsigardinus sėmenų aliejumi, kitą - saulėgrąžų. Skonis buvo skirtingas, bet ir vienaip ir kitaip gerai.
Iš tikrųjų, kam čia vištom galvas kapot, kad ir be jų sriuba puikiausiai gaunasi? Ir net be bulvių! - ko daugybę metų nebūčiau nė pagalvojus.

2010 m. gegužės 20 d., ketvirtadienis

Apkepas su grybais ir apynių ūgliais

Ponas Didysis Ekspertas, kuris ir miške ekspertas, iškart nulėkė po savo žinomu lazdynu susirinkti savo iš anksto žinomų grybų. Mudu su Arbatos Guru negi styrosim ir žiūrėsim, nuėjom mišku tolyn, galvojom ir mes kokią savo viečikę aptiksim.
Viečikės neaptikom.
Mus aptiko uodai.
Paskui aš biškį priklupau rasos lašų ant paparčių fotkinti, nieko gero nesigavo, bet užtai palikau viena, nebelabai žinojau kur eiti ir šaukiau: Ei, kas nors mane išgelbėėėėėkiiiiiit!!!!
Bet kam čia įdomu mano blūdijimai, ir kurias kūno dalis nuo uodų niežti? Norėjau tik papasakot, kad vienu momentu grybų neberasdama, prisirinkau apynių ūglių, nes buvau skaičiusi, kad skanūs.

Kiekiai apytiksliai!
Tešlai:
150 g margarino
150 g grietinės
miltų - kad galima būtų rankom minkyti
druskos
Įdarui:
1 šaukštas aliejaus
1 svogūnas
2 saujos apynių ūglių
2 saujos šviežių grybų
druskos
Užpilui:
100 g varškės
50-100 g fermentinio sūrio (nebūtinai)
3 kiaušiniai
druskos
Viduržemio jūros prieskonių mišinio

Tešlą galima dviem būdais - išlydyti margariną arba pakapoti. Jei lydysim, susinaudos daugiau miltų, tešlos bus daugiau. Jei nelydysim - tešla bus trapesnė. Bet abiem atvejais bus gerai. Suminkius įvynioti į plėvelę ir padėti į šaldytuvą.
Įdarui svogūną pakepinti aliejuje. Sudėti grybus ir ūglius, tuomet prisras sulčių ir viskas jose troškinsis. Svarbu yra naudoti tik pačias ūglių viršūnėles, nes nuo tam tikros vietos jie būna dalinai sumedėję, troškink nors iki pasaulio galo, nesuminkštės. Man dėl nepatyrimo (pirmas kartas vis dėlto) pasitaikė viens kits kietesnis stiebelis, tai paskui teko apgraužus spjauti ant lėkštės krašto, bet ta proga papasakojau, kad net italai kietesnius artišoko lakštelius apčiulpę nesinervuodami iš burnos traukia, tai nėr čia ko purkštaut dėl vieno kito stagarėlio.
Tai va, kai skystis nuo keptuvės išgaruos, įdaras galim sakyt baigtas. Nupaveikslavau troškinimo pradžioj ir pabaigoj. Man patinka su fotiku po virtuvę makaluotis.
Apkepo formą išklojam tešla. Naudojau apie 20 cm skersmens formikę.
Sudedam įdarą.
Ištrinam varškę su druska, įmaišom kiaušinį. Jei norim- dar ir tarkuoto sūrio. Užpilam ant įdaro.
Kepam 180C apie pusvalandį.



2010 m. gegužės 18 d., antradienis

Kaip Svečias iš Indijos gamino indišką vegetarišką patiekalą

Čia ne receptas!
по русски

Atnešiau praimtą pakutį, kur ryžių buvo gal 0,5 kg, bet jis paskaitė ant savo atsivežto prieskonių pakelio kad reikia 2 kg. Mes su Užjūrio Princu abu nustebom ir šūktelėjom - dviejų kg? Užtai Išrankusis linksėjo - gerai, gerai, tegu būna daug, dar ir kitai dienai kad liktų.
Surinkau visus namuose turėtus ryžius iš pakelių ir iš virimo maišelių, gavosi apie 1 kg ir Svečias iš Indijos nusileido, kad užteks. Kurį laiką atrodė, kad laukia, kad aš juos išvirsiu, bet aš tik suradau didįjį puodą ir pasakiau, kad kitką tegu daro pats.
Paskui dar kelis kartus turėjau priminti, kad tai jis verda ryžius, bet vistiek jie truputį prisitraukė prie dugno ir nubėgino skystimo ant viryklės. Paskui žiūriu jis jau nusitaikęs pilti prieskonius, bet man buvo truputį įtartina, tai nustūmiau nuo puodo alkūne ir išsigriebiau ryžį paragauti, tada veido išraiška parodžiau, kad nepritariu. Ryžis buvo dar kietas. Tada Svečias iš Indijos paragavo pats ir suprato, kad dar reiktų vandens ir laiko.
Ar druskos nereik? - paklausiau. Atsakė, kad ne, nes viskas bus pakelyje.
Paskui atėjo stebuklingojo pakelio atplėšimo momentas, iš kur Užjūrio Princas iškart išsigriebė riešutą.
Kiti visi prieskoniai suvažiavo ant ryžių.
Aš vėl prisigretinus nutvėriau su šaukštu paragauti, tada ėmiau šaukti AAAaaaaaa!!!!, nes man degė visa burna.
Iš dalies tai buvo taktinis manevras, tikėjaus, kad tokia mano reakcija paskatins Išrankųjį valgyt.
Neklydau.
Tik E. gulėjo po kaldra prie televizoriaus ir pasisakė kad nealkana.
Visa mūsų kompanija prisikrovė lėkštes ryžių, nors puodas vistiek dar liko pilnas. Vieni pasiėmėm šaukštus, kiti šakutes, ir kiekviens savas priemones gesinti aštrumui.
Užjūrio Princas dėjo majonezo.
Pats Svečias iš Indijos - pomidorų padažo.
Ašai - grietinės.
Išrankusis valgė su negesinta ugnim.
Paskui visi pasigyrė, kad jų lėkštėse yra po riešutą. Pas mane nebuvo, nuėjau prie vis dar pilno puodo ir susižvejojau vieną, bet ir tas buvo ugninis.
Tada Svečias iš Indijos nuėjo prie puodo ir įsidėjo sau dar vieną nemenką porciją. Puodas vistiek dar buvo labai pilnas.

Todė po dviejų dienų, kai Svečias jau buvo išvykęs, ir kai buvo visai aišku, kad nieks tų ryžių nebevalgys, ištvojau viską lauk, dar kartą pasidžiaugdama, kad neturėjau namuose dviejų kg ryžių.

2010 m. gegužės 15 d., šeštadienis

Meksikietiška pupelių sriuba


Neįtikėtina, kokį puikų rezutatą galima sukurti per labai trumpą laiką ir su labai mažai pastangų.
Receptas man primena kai kuriuos amerikietiškus virimo pamokslus. Aprašymai būna ilgi ir detalūs, su kalorijų paskaičiavimu ir dviem matų sistemomis, o esmė paprasta: atidarai kelias skardines, sumaišai ir pašildai turinį ir tipo pagaminai naminį maistą.

1 indelis konservuotų raudonų pupelių
1 indelis konservuotų kukurūzų
1 indelis pomidorų minkštimo
150-200 g rūkyto kumpio arba šoninės
1 šaukštas riebalų kepimui (taukų arba aliejaus)
1 svogūnas
keletas spagečių, sulaužytų gabaliukais
3 skiltelės česnako
druska, pipirai
mairūnas, čili milteliai, kalendra, kuminas

Sausoje keptuvėje pakepinti kuminą ir kalendrą, juos sugrūsti.
Riebaluose pakepinti rūkytą kumpį, supjaustytą kubiukais. Jei naudojam šoninę, tai pagrūzdinti kaip reikiant. Išgriebti ir tuose pačiuose riebaluose pakepint svogūną, o pabaigoje ir česnaką, dar ir čili miltelius.
Suversti turinius iš visų trijų skardinių (nusunktas pupeles, kukurūzus, pomidorus), dėti druskos, įpilti vandens arba sultinio apie pusę litro. Sumesti sulaužytus spagečius. Virti apie 15 min, iki kol spagečiai tinkamos kondicijos.
Užbarstyti mairūnų, o gal ir dar kokių žalėsių norėsis, aš pvz česnako laiškų pabarsčiau.

Visi sakė, kad skanu. O ir aš pati nustebau paragavus, nugi žymiai geriau, nei įsivaizdavau. Ponas Didysis Ekspertas pripažino irgi kad gerai, bet kaip ir priklauso, išdėstė, kaip būtų geriau: jei vietoj kukurūzų būtų perlinės kruopos.
Bet su kukurūzais žymiai žymiai žymiai gražiau!

2010 m. gegužės 14 d., penktadienis

Sincronizadas




Patiekalas gana paprastas, bet pavadinimas koks šaunus!!!
Šiandie valgysim sinchronizadas. Tuoj tau sutaisysiu sinchronizadų. Na, ar patinka sinchronizados? - klausinėju visų ir kiekvieno atskirai, ir anie galvoja, o kažin kas čia bus, ir kaip atrodys, o aš ruošinių prisigaminus tik iššoku kieman svogūnų laiškų, staigiai-staigiai-staigiai viską sutaisau ir pergalingai pateikiu.
Visiems tinka!
Atsistojus prie viryklės, rankas į šonus įsirėmus aiškinu, kad pas mus dabar Meksikos savaitė. "Meksikaniška virt...kaip ten?"- klausia Užjūrio Princas, besimokantis lietuvių kalbos. "Meksikietiška virtuvė" - atsakau, labai aiškiai tardama žodžius.
Noriu jiems papasakot apie skirtumus tarp sinchronizadų ir kuesadiljų (quesadillas), apie kuriuos ką tik sužinojau iš interneto, tačiau užmirštu tą antrą žodį, sulakstau prie kompo pasitikslint ir žinovo tonu aiškinu skirtumus.
Nors man pačiai nėra jie itin aiškūs.
Atrodo, sinchronizados tai tos pačios quesadillas, tačiau paplotėliai kviečių miltų, tuo tarpu kai tos, kurių pavadinimą sunku atsiminti - iš kukurūzinių miltų.
Kitur gi rašo, kad skirtumą sudaro kumpio buvimas - sinchronizados tai kuesadiljos su kumpiu.
Vienžo teorijų daug, nuosprendis priimtas, įrodymai suvalgyti.

2 tortiljos
kelios riekelės kumpio
tarkuoto kieto sūrio
daug svogūno laiškų
aliejaus

Reikia keptuvės, kurioj tilptų ištiesta tortilja.
Arba išsikepti tortilją pačiam. (Ką ir padariau, o kad būtų labiau meksikietiška, tai ir kukurūzų kruopų šiek tiek įmaišiau.)

Keptuvę pašlakstom aliejumi. Dedam vieną tortilją. Ant jos- plonas riekeles kumpio, barstom tarkuotą sūrį ir sukarpytus svogūnų laiškus. Užvožiam antra tortilja. Atseit sinchronizados todėl taip vadinasi, kad sutapatinamas viršutinis ir apatinis paplotis.
Plačia mentele, o gal netgi dviem mentelėmis apverčiam ir apkepam iš kitos pusės. Mano nedidelius papločius apversti nebuvo sunku.
Sūris išsilydo ir juos abu suklijuoja.

šaltinis


The main difference between the "quesadilla" and the sincronizadas is the inclusion of ham in the product and the ingredient used to make the tortilla (wheat flour instead of corn flour, masa harina)..

2010 m. gegužės 12 d., trečiadienis

Rūgštynių sriuba ir DĖMESIO KONKURSAS!


Senų senovėje Geologo Žmona mane mokino rūgštynių sriubą virti:
"Įded sviest. Nu kiek? Kiek negail! Bulbėks. Rūgštyn gero saujo. Užbalėn su kiaušėn."
Buvo ji kilusi nuo Lėvens krantų ir kalbėjo tarmiškai.
O jos rūgštynių sriubos receptą pavadinčiau baziniu. Supersuper paprasta ir begalinės galimybės tobulinti ir varijuoti.
Mano sriuboj:

gera sauja šviežių pavasarinių grybukų
3 bulvės
pora saujų rūgštynių
didelė sauja špinatinių rūgštynių
3 kiaušiniai
druska, sriubos prieskoniai
grietinė


Nežinau kaip pavadinti tuos grybukus. Mes tiesiog vadiname pavasariniais grybais. Auga lapuočių miškuose gegužės mėnesį, yra balti ir nepaprastai kvapnūs. Verdam su jais netgi pienišką sriubą. Sultinys pasakiškai kvapnus.

Tai pirmiaus jo ir išsiverdam. Grybukų negriebiam, lai būna.
Papildom vandens iki maždaug 2 litrų. Padruskinam. Įdedam supjaustytas bulves. Kai bulvės beveik išvirę, įdedam rūgštynes ir špinatines rūgštynes (Rumex patientila) bei sriubos prieskonius. Paverdam trumpai.
Įpjaustom virto kiaušinio.
Valgom su grietine.
Galima įsidėti pomidorų padažo, pjaustytos dešros ar mėsos konservų, sultinio miltelių su natrio gliutomatu - galima sugadinti visokiais būdais.
Bet taip kaip aprašiau yra labai skanu.

Man iškilo kita problema.
Neradau kaip gražiai nufotografuoti. Apgailėtinas gavosi vaizdelis.

Todėl DĖMESIO!!!
SKELBIU GRAŽIAUSIOS RŪGŠTYNIŲ SRIUBOS NUOTRAUKOS KONKURSĄ!
Atsiųskite savo rūgštynių sriubos nuotraukas adresu
7ravioli@gmail.com
iki gegužės 31 dienos.
Dėl vertinimo būdo ir prizo dar mąstau, paskelbsiu artimiausiu laiku.

Ant podiumo jau pasirodė viena kandidatė į mises: Aušros rūgštynės iš po beržo

2010 m. gegužės 10 d., pirmadienis

Tempura iš Taraxacum

O galima rėžti grubią nepridengtą tiesą: kiaulpienė tešloje.
Bet jazusmarija kaip tas skamba.
Lyg būtų skirta kiaulėm šerti.
Šiaip jau esu patriotė ir man Lietuva visų mieliausia, ir lietūs gerai, ir klaviatūrą persijungiu į šriftą lietuvišką, bet pripažinkim, mielieji, pripažinkim, šiam augalui vardą duodant senovės lietuviai nepasireiškė nei kaip poetai, nei kaip subtilios sielos būtybės. Gražiausią pavasario pievų gėlę dedikavo kiaulėms.
Margaritas ante porcos (aš biškį lotyniškai moku, he he).
Taraxacum ante porcos.
Kitos tautos sugalvojo aduvančikus, dandelionus, liūto dantukus, o mes kaip kokie...

Čia ji dar jaučiasi gėle gražuole.
Nuskinam.
Atidžiai apžiūrim, ar nėra vabaliukų.
Jei kokį matom - nupurtom. Jei ne, ach... mes gi ne vegetarai kokie.
Susiplakam tešliuką:
kiaušinis
šaukštas vandens
truputį miltų, tiek, kad būtų skysta tešla
truputis druskos
aliejaus kepimui

Gražųjį žiedą nuskinam, palikdami 1-2 cm kotelį, už kurio paėmę, padažom į tešliuką. Tuo momentu gražioji kiaulių princesė biškį grožį praranda, parėdai sulimpa, truputį supanašėja į musę sulipusiais sparnais, bet mes tuoj išgriebiam ir metam į įkaitintą aliejų, kur žiedas išdidžiai išsiskleidžia vėl, apsikvarbatkavęs gipiūrais.

Už to paties kotuko pačiupmam ir išgriebiam.

Galima valgyt su žaliąja dalimi. Tada jausis subtilus kartumas.
O jei nevalgysim žalumo, net kartu nebus.

2010 m. gegužės 8 d., šeštadienis

Kiaušinienė su dilgėlėm


Merginos ant supynių sėdėdamos žiūrėjo į mane, nesuprasdamos, ar juokaunu, ar rimtai. Su raudonom pirštinėm ir bliūdu vaikščiojau patvoriais rankiodama puikiąsias žaliąsias lapines daržoves. Aš jas valgysiu!- skelbiau, o tos žiūrėjo keistais veidais, nežinau ar manim tikėdamos.
Kitoj pusėj tvoros kaimynas bandė prišaukti savo neklusnųjį šunį, kurio viena ausis stačia, o kita nuleipus. Jis todėl neklusnus, kad dar labai jaunas, ir dėl to begaliniai mielas. Atbėgo į patvorį truputį su manim pabendrauti.
O aš gražiai su žirklėm dilgėlių viršūnėlių ir lapelių pasikarpiau. Kažko net susirūpinau, kad neišnaikinčiau jų visai.
Ir prikepiau kiaušinienės dvi porcijas, nes tik Užjūrio Princas prispažino, kad norės.
Ponas Didysis Ekspertas dėl slogos praradęs uoslę, atrodytų jam galima sumaitinti bele ką, bet jei ne uosle tai akimis tebėra išrankus, o pakepę žolės atrodė truputį juodai.
Mum buvo labai skanu, o ypač dar pagalvojus, kiek visokio gėrio gavo mūsų organizmai...
todė paskum trisdešimt kilometrų važinėjom dviračiais laukų keliukais, kur nepaprastai stipriai kvepėjo beržai po lietaus.

dvi saujos dilgėlių
1 didelis svogūnas
aliejaus
3 kiaušiniai
druska, pipirai
keli žali svogūno laiškai


Aliejuje pakepinti svogūną. Sudėti nuplautas dilgėles ir pakaitinti pamaišant - jos suminkštės ir susmegs. Truputį druskos.
Užpilti kiaušiniu suplaktu su druska, pipiru, galima ir su keliais šaukštais pieno.
leisti apkepti vienai pusei, paskui apversti. Gal jums pavyks gražiai, man truputį suplyšo.
Bet nesvarbica.
Užkarpyti svogūno laiškų.
Maitinti Užjūrio Princus.

2010 m. gegužės 2 d., sekmadienis

Gyvybingųjų žalių žolių salotos



Tokio tipo salotas mama vadina silosu.
Visokių įdomybių ta mūsų mama prisigalvoja. Pvz atsiklausė, ar šiandien neateisim su savo tulpėm ir vazonikais nuo pat ryto. Tegul neateinam, nes jai nuo ryto bais norisi pameškerioti.

Silosas. Tokio tipo ji pripjausto-primaišo, bet tikrai ne tokios sudėties.
Tokios sudėties aš pati pirmą kartą sukomponavau.

Žaliosios žolės, kurios turi:
švelnios jėgos - pramušti net asfaltą
atkaklumo - likti ten, kur nori, nesvarbu kaip intensyviai esi bandomas išgyvendinti
gyvybingumo - atgyti ir suklestėti, nors telikęs tavo buvo tik mažytis kūno gabalėlis
drąsos - būti pirmuoju žaliosiom vėliavom pasveikinančiu pavasarį.

Jos turi visas šias savybes. Neturi pykčio. Nors priešų vadinamos piktžolėmis.

po saują:
žliūgių
garšvų
kiaulpienių
dilgėlių
svogūno laiškų

kiaušinis
saulėgrąžų branduoliukai
majonezas


Dilgėles užpilti verdančiu vandeniu ir trumpai palaikius išgriebti.
Kaiulpienių lapus nuplėšyti nuo stiebelių, nes stiebo gyslose yra kartumas.
Kitus žalėsius tik nuplauti.
Viską pasmulkinti. Saulėgrąžas truputį pakepinti sausoj keptuvėj. Sumaišyti, užmajonezinti.

Nesitikėjau ir ne iš karto patikėjau savo ausimis, bet Ponas Didysis Ekspertas pasakė: Pasaka.
Negalėjau apsirikti, jis pasakė du kartus.
Pasaka.
Pilna burna. Du kartus. Pasaka. Pasaka.

2010 m. balandžio 29 d., ketvirtadienis

Dilgėlių pesto




aš jį jau mylėjau dar neparagavus, dar nemačius ir net nežinodama, kad toks yra.
Aš jau avansu mylėjau viską, kas vadinasi "pesto", viską, kas žalia, ir viską, kas iš dilgėlių,
ir kai internetiniuose bloguose receptus skaičiau,
taip taip, aš jau žinojau, kad bus gerai,
užsimovus raudonas gumines pirštines patvoriais dilgėlių viršūnėlės karpydama žinojau, kad gerai bus.
Nu bet nesitikėjau, kad TAIP gerai.

Kiekiai apytiksliai:
3 didelės saujos dilgėlių
keli lapeliai mėtų
3 skiltelės česnako
3 šaukštai saulėgrąžų branduolių
gabaliukas sūrio, nu gal maždaug 3x3 cm kubiukas
pusė citrinos
1/3 stiklinė aliejaus
druska, juodi pipirai


Dilgėles užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti taip kelias minutes. Išgriebti, vandenį nuspausti. Jau galima be pirštinių - išgręžiau neypatingai švelniu būdu, jos ateip ateip jau buvo išdidų grožį praradę.
Saulėgrąžas pakepinti sausoje keptuvėje.
Viską į smulkintuvą ir... poros minučių reikals.
Sūrio kaip ir reikėtų kieto, parmezano tipo, bet neturėjau, pabandžiau paprastą fermentinį, ar tai vilnius jis vadinosi, ar palanga - sumaliau ką turėjau.
Iš citrinos išspaudžiau sultis.
Aliejų naudojau saulėgrąžų nerafinuotą, paragavus supratau, kad buvo gerai.
Paragavus supratau, kad viskas yra labai labai gerai. Puikumėlis, kaip gerai.
Ypač tinka su krekeriais kokiais nors ar grissini,
arba su virtieniais,
turėtų su makaronais tikti irgi, bet dar neišbandžiau.

Malonu tikrai, bet turėjau bendramintį - sėdėjo kaip tik virtuvėj toks užjūrio princas, kuris nebijojo nematyto daikto paragauti ir patvirtino, kad gavosi puikiai. Dabar abiem pirštai pleistrais užklijuoti, kaip koks priklausymo slaptai sektai ženklas, nes abu neatsargiai smulkintuvo peilius pačiupinėjom.
Kur auginate dilgėles?- paklausė manęs.
Kaip tai kur, jos pačios auga!
Bet tas, kurias vartojate maistui...? Perkate ar sėjate?
He he... nesėtų dilgėlių pesto.

šaltinį sudėtinga nurodyt, nes gana daug panašių receptų radau, su įvairiais riešutais ir su įvairiais aliejais, na pvz šitas





Bandžiau su kokosais ir alyvuogių aliejum. irgi tiko maistui, nors su saulėgrąžom skaniau.

2010 m. balandžio 28 d., trečiadienis

Žaliasis garšvų troškinys



Gal jau man laikas būtų gyvenimiškos išminties įgyti/pritaikyti praktiškai/pademonstruoti.
Pvz toks teiginys: "jei kažko negali pakeisti, pakeisk požiūrį."
Tai va, toks augalas įsikerojęs sklypo kampe po avietėm, vadinasi garšva, o kiek jis blogų žodžių iš mūsų gavęs, o kiek neapykantos! Kiek draskytas, kiek šaknys rankiotos, kiek kapotas ir apspjaudytas! Jam nė motais, auga ir veši. Avietės neapsikentę jau po truputį nyksta, o tas sau auga ir veši.
Tai kas belieka, keisiu požiūrį.
Išvadinsiu valgomu ir nurupšnosiu.
Tuo labiau, kad nebūsiu pirma, skaičiau internete, kad Rusijos vienuoliai, kai įkrisdavo į pasninką, tai beveik vien garšvom temisdavo. "Garšvos sudarė apie 80 procentų vienuolynų daržovių raciono"- skaičiau internete.
Ir receptų internete pilna.
Ir aš dar vieną parašysiu.

Trys geros saujos jaunų garšvos lapų.
1 svogūnas
sviesto
1 šaukštas moliūgo sėklų
druskos
prieskonių


Pakepinti svieste susmulkintą svogūną. Dėti nuplautą garšvą ir kepti maišant. Šiek tiek kepsis, šiek tiek troškinsis, stipriai sumažės apimtis. Druskinti. Dėti prieskonių. Vis pamaišyti.
Ant sausos keptuvės pakepinti moliūgo sėklas (pasirinkau moliūgo sėklas, nes žalios!)
Sumaišyti su troškiniu.
Laiks nuo laiko paragauti, kad pagautume momentą, kada minkštumas pats tas mum patinkantis. Man tas momentas atėjo maždaug po 10 minučių, aš taip spėju, nes į laikrodį nežiūrėjau, laikiau prie ausies telefoną ir aš šaukiau "Ką????", kaip tik paskambino Ponas Didysis Ekspertas, o aš blogai girdėjau, nežinau, ar telefas dūsta, aš mano ausys, ar jis iš ryšio duobės skambino. Nieko normaliai nepakalbėjom, bet maišyti keptuvės nepamiršau.

Kai jau suprantam, kad gatava, dar užmetam sviesto.
Man labai gardu buvo su lydytu ghee.
Valgiau su grikių koše. Manau su visokia koše tiktų.
Buvo dar atėjus kaimynė pasiskolinti dujų baliono, daviau ragaut ir jai, sakė, kad skanu, bet nežinau, ar tikrai patiko, ar tik taip sakė, kad balioną gautų.

gražutėlis skanutėlis daržovės lapelis
o kai pražydės, puokštes skinsiu
dabar toks mano požiūris

2010 m. balandžio 25 d., sekmadienis

Makaronai, panašūs į ryžius


Prekybos centre jie mane vis sugundo, ir turiu kamaroj užsizapasinus, nors retai naudoju, kartais nebent pienišką sriubą. Paskui turiu visiem aiškint, kad šiaip jau čia ne ryžių sriuba, bet man nesunku. Galiu ir paaiškint. Kiekvienam asmeniškai.
Beje, ant pakučio neparašyta, kad panašūs į ryžius, o parašyta "cikorijos sėklos". Nesu nesu nesu tokių sėklų mačius, kartais suabejoju ir tuo, ar cikoriją išvis pažįstu, nes ta mėlyna gėlė, kurią įtariu... kažkaip neįsivaizduoju, kaip iš jos kavos surogatą daro ar kaip tokias sėklas iš jos paima.
Bet ne apie tai aš čia rašyt išvis ketinau.
Makaroniukai tie smulkieji labiaus tai į agurkų sėklas atrodo man panašūs.
Bet ir į ryžius irgi.
Nu ir aš viriau juos ryžam stiliuj.
Atsinešiau iš rūsio tokį stiklainiuką su daržovėm pomidorų skystime, kurį rudenį įkvėpimo pagauta sukomponavau, nu žinot, svogūnai-morkos-paprika-pomidoras. Tiks.
Atsinešiau dar saują dilgėlių iš daržo, kur aplink agrastus auga. Tiks.
Tai receptukas gaunas toks:

250 g smulkių makaronų, forma panašių į ryžius
0,3 l pomidorų skystime konservuotų daržovių
1 svogūnas
kelios skiltelės česnako
sauja jaunų dilgėlių
alyvuogių aliejaus
druskos, pipiro
prieskonių, ypač čiobrelio ir baziliko


Pakepinti aliejuje susmulkintą svogūną, kai pradės apskrusti - dėti smulkintą česnaką.
Suberti makaroniukus, pakepti sausai, bet trumpai.
Užpilti pomidorais ir kitom kartu su jais konservuotom daržovėm. Dėti druskos, pipirų. Įpilti karšto vandens.
Virti ant lėtos ugnies vis pamaišant, ir jei reikia, pridedant vandens. Lauro lapą galima jiem padovanoti.
Dilgėlės nuplauti, užpilti verdančiu vandeniu ir kelias minutes tam vandeny palaikyti. Po to jau praranda jos įniršį ir nebegelia - išgriebti iš vandens, susmulkinti. Sumesti į puodą, kur tuos makaroniukus verdam.
Nepamiršti maišyti.
Suberti prieskonius.
Po kokių 15 min jau galima pradėti gaudyti makaroniuką ir dėti ant danties, ragaujant, ar išviręs.
Kai jau išvirs, tai jau patys geriau žinot, kam sakyti, kad dilgėlių dėta, o kam ir ne.

2010 m. balandžio 20 d., antradienis

Kvietinių kruopų košė, įkvėpta bulgur pilaf



Jei kokiu nors stebuklingu būdu man vaikystėje būtų parodę tą bliūdelį, kurį čia nufotkinau, būčiau pasibaisėjusi - valgyti tuos visus CIBULIUS???!!! O taip, buvo mano baisusis vaikystės priešas, beveik toks pats baisus, kaip žąsys, o gal dar blogiau, nes tykodavo manęs paslapčiom: mama, galvodama, kad nepastebėsiu smulkindavo svogūną kaip įmanydama, bet tokiu būdu tik apsunkindavo jų nurankiojimą. Apie suvalgymą nebuvo nė kalbos.
Aha, taigi svogūnai... ne vienintelis dalykas, kuriuo vaikystėj nebūčiau patikėjus. Ne visai taip gyvenasi, kaip anais laikais buvo numatyta, dar ir į kosmosą nė sykelio nesuskraidžiau, ir autobuso konduktore kol kas nepadirbėjau.
Praėjo daug metų, kol sužinojau, kad mama pati vaikystėje svogūnų nenorėjo, ir dar kažkiek metų, kol man už mano anų dienų išrankumą atkeršijo nuosava dukra, tiesa atsisakydama ne svogūnų, bet cinamono. Bet nuo to ne lengviau, aš dabar ir tą, ir aną mėgstu.
Ir pavyzdžiui šitam recepte visai nebuvo tos daugybės keptų svogūnų, kuriais užgardinau šios dienos patiekalą, nes taip norėjosi.
Tiesą sakant, daug kas orginaliame recepte buvo kitaip, kai ką pakeičiau dėl neturėjimo, kai ką dėl norėjimo, todėl faktiškai gavosi du skirtingi receptai. Bent jau už antrąjį galiu garantuoti - skanu. Jei nesusipykę su cinamonu.

2 šaukštai alyvuogių aliejaus
1 svogūnas
175 g bulgur kruopų (keičiau kvietinėmis)
350 ml sultinio (keičiau vandeniu)
50 g migdolų drožlių (keičiau sezamais)
50 g džiovinitų abrikosų (dėjau razinų)
50 g džiovintų slyvų (yesssss! nors kai ką įdėjau pagal receptą)
1/2 šaukštelio cinamono
druska, malti juodi pipirai, kalendros lapeliai


Pakepinti aliejuje svogūną, (dar pakepiau tarkuotų morkų, nes jas mėgstu), ten pat sudėti kruopas, truputį pakepti kartu, tada užpilti sultiniu, padruskinti ir virti ant lėtos ugnies.
Tuo tarpu aliejuje pakepinti maišant migdolų drožles. Kai apskrus - išgriebti ir ten pat pakepinti pasmulkintus džiovintus vaisius ir cinamoną.
Visą sujungti ir sumaišyti.

Ach, tiesą sakant, kai tiek sudedamųjų dalių kaitaliojau, tai galvoju, smalsu bus kada išmėginti pasigaminti pagal tikrąjį receptą, gal net nukeliausiu į sostinę ir nusipirksiu tų bulgur.

Savo patiekalui dar padovanojau keptų svogūnų užgardinimą, pavogus mintį iš kito "pilaf" recepto. Didelį svogūną supjausčiau stambiais žiedais, pakepiau aliejuje ir tiko jis nuostabiai.