Apkepas su grybais ir apynių ūgliais

Ponas Didysis Ekspertas, kuris ir miške ekspertas, iškart nulėkė po savo žinomu lazdynu susirinkti savo iš anksto žinomų grybų. Mudu su Arbatos Guru negi styrosim ir žiūrėsim, nuėjom mišku tolyn, galvojom ir mes kokią savo viečikę aptiksim.
Viečikės neaptikom.
Mus aptiko uodai.
Paskui aš biškį priklupau rasos lašų ant paparčių fotkinti, nieko gero nesigavo, bet užtai palikau viena, nebelabai žinojau kur eiti ir šaukiau: Ei, kas nors mane išgelbėėėėėkiiiiiit!!!!
Bet kam čia įdomu mano blūdijimai, ir kurias kūno dalis nuo uodų niežti? Norėjau tik papasakot, kad vienu momentu grybų neberasdama, prisirinkau apynių ūglių, nes buvau skaičiusi, kad skanūs.

Kiekiai apytiksliai!
Tešlai:
150 g margarino
150 g grietinės
miltų - kad galima būtų rankom minkyti
druskos
Įdarui:
1 šaukštas aliejaus
1 svogūnas
2 saujos apynių ūglių
2 saujos šviežių grybų
druskos
Užpilui:
100 g varškės
50-100 g fermentinio sūrio (nebūtinai)
3 kiaušiniai
druskos
Viduržemio jūros prieskonių mišinio

Tešlą galima dviem būdais - išlydyti margariną arba pakapoti. Jei lydysim, susinaudos daugiau miltų, tešlos bus daugiau. Jei nelydysim - tešla bus trapesnė. Bet abiem atvejais bus gerai. Suminkius įvynioti į plėvelę ir padėti į šaldytuvą.
Įdarui svogūną pakepinti aliejuje. Sudėti grybus ir ūglius, tuomet prisras sulčių ir viskas jose troškinsis. Svarbu yra naudoti tik pačias ūglių viršūnėles, nes nuo tam tikros vietos jie būna dalinai sumedėję, troškink nors iki pasaulio galo, nesuminkštės. Man dėl nepatyrimo (pirmas kartas vis dėlto) pasitaikė viens kits kietesnis stiebelis, tai paskui teko apgraužus spjauti ant lėkštės krašto, bet ta proga papasakojau, kad net italai kietesnius artišoko lakštelius apčiulpę nesinervuodami iš burnos traukia, tai nėr čia ko purkštaut dėl vieno kito stagarėlio.

Tai va, kai skystis nuo keptuvės išgaruos, įdaras galim sakyt baigtas. Nupaveikslavau troškinimo pradžioj ir pabaigoj. Man patinka su fotiku po virtuvę makaluotis.
Apkepo formą išklojam tešla. Naudojau apie 20 cm skersmens formikę.
Sudedam įdarą.
Ištrinam varškę su druska, įmaišom kiaušinį. Jei norim- dar ir tarkuoto sūrio. Užpilam ant įdaro.
Kepam 180C apie pusvalandį.

Kamakäkid - Estijos nepriklausomybės dienai

Redutis turi dvi juosteles prie savo krepšio: viena yra geltona-žalia-raudona, pagal Tėvynę. Kita yra mėlyna-juoda-balta, pagal meilę.
Ne konkrečiam kokiam nors žmogui meilę, o Estijai.
Ot pasitaiko tokių reiškinių, kai vienoj žemėj užaugę pamilsta kitą, ot ir nežinau, ar jie yra kaip nors moksliškai ar filosofiškai, ar parapsichologiškai paaiškinami, tie reiškiniai, ot nežinau nežinau nežinau,
bet va jų yra.
Redutis su nepaaiškinama meile, yra mano ryšys su Estija.
Estija, paminėta kažkuriam mano rašinėly interneto užkaboriuose, yra pirmoji gija, nusitiesusi tarp mūsų.

Estijos nepriklausomybės dienos proga naršiau internetą, ieškodama kokio nors estiško patiekalo. Aišku, pirmiausia į galvą ateina kraujinė dešra. Nes ir tas amerikonas, kuris pirmiau negu Estiją pamilo estę, rašė pašiurpęs: "my wife eats blood sausage, ...o kai neturi kraujo dešros, valgo saldainius iš kraujo"
Arba va, Vita, prajuokino iki ašarų, parodydama lauktuvę, kurią vežė iš Estijos savo paaugliams sūnums: kraujinė dešra juodam apvalkale, ant kurio dviejų šviesiaplaukių estukių su tautiniais rūbais nuotraukytės. Sako: perpjausiu per pusę, vienam sūnui dešros gabalas su viena mergička, kitam su kita.

Estijos nepriklausomybės dienos proga nesinorėjo man kraujo.
Išsirinkau Kamakäkid. Iš čia
* 250 g maskarponės (naudojau varškę su trupučiu grietinės)
* 3 šaukšteliai cukraus
* 2 šaukšteliai razinų
* 2 šaukšteliai smulkintų riešutų (man atrodo šaltinyje klaida, rašo, kad walnuts, nes tai vieninteliai augantys Estijoj, bet labiau patikėčiau, kad lazdyno)
* apie 2 dl kama miltų
* truputį kreminio likerio.

Viską sumaišom. Riešutai, aišku skaniau, jei prieš tai paskrudinti, o razinos palaikytos garuose. Cukraus turbūt įdėjau daugiau, nemieravau šaukšteliais, ragavau, kad būtų skanu ir tiek. Iš tiesų tai nieko nemieravau. Likerio dėjau savo mylymiausio Vanna Tallinn, nes ir į temą labai, ir aromatą suteikia nuostabų.
Viską sumaišom, palaikom bent pusvalandį šaldytuve.
Paskui formuojam rutuliukus ir apvoliojam juos kakavoj arba kama miltuose.
Viskas. Gatava. Suletud.

Už kama miltus ačiū Redučiui. Tai dalykas, kurio turbūt nėra niekur kitur, tik Estijoje. Rupiai maltų ir paskrudintų kelių javų miltų mišinys, itin tinka dėti į jogurtą. Kai nuvažiuojam į Estiją ir blaškomės ieškodami namiškiams lauktuvių, aišku galim tų juodų dešrų su krauju ir merginom, bet prigriebkim ir kama miltų. KAMAJAHU estiškai.

Lavašas su varške ir sūriu

Šis patiekalas prasideda taip;
atsidarom šaldytuvą, apžvelgiam turinį, užkliudom akimis pakelį lavašo, vakar nusipirkto ta proga, kad nukainuotas. Svarstom, su kuo jo norėtųsi ir suprantam, kad su varške! Bet nesaldžia.

Kiekiai apytiksliai
300 g varškės
100 g sviesto
1 kiaušinis
100 g fermentinio sūrio
2-3 šaukštai pasmulkintų graikiškų riešutų (nebūtinai)
druskos

1 lapas lavašo

Varškę sutrinam, dedam sviesto, bet ne visą, truputį jo paliekam. Šakute sumaigome, pernelyg nesiekiam tobulumo, gi ištirps. Dedam kiaušinį, druskos, ir, jei turim ūpo, tai ir riešutų. O jei ūpas sufleruoja, kad kokių nors žolelių, tai irgi ok.
Sūrį padrožiam plonais gabalėlaiais ir padėliojam ant ištiesto lavašo - jei pataikysim ant tokio gabaliuko kąsdami karštą kepinį, tįsis pačiu smagiausiu būdu, kaip tik karštas sūris moka. Uždedam varškės masę ir užlankstom. Lankstom atsimindami, kad apkepęs paviršius būna itin skanus, todėl nesusukam į kietą ruloniuką, o į tokį atsipaladavusį ir plokščią.
Ant paviršiaus uždedam mažais gabaliukais atpjauto sviesto, kurį pasilikom nesudėję į varškę. Kepam orkaitėj apie 200 laipsnių, apie 15 min. Kai paviršius paskrunda, jau ir gerai.
O ant to paviršiaus balutėm tyvuliuoja sviestas - gardu! Ir nieko čia ypatingai riebaus, atminkim, kad lavašas pats savaime yra visas liesutėlis, be jokio taukiuko.
Valgom karštą.

Šampinjonų kepurėlės su Pesto ir varškės įdaru

Buvau pasižadėjus, nesvarbu, kad negarsiai, nuo vasario pradėti dalyvauti 52 skaniose savaitėse. Pasižadėjau temos nežinodama, o čia OPLIA! - vieno kąsnio užkandėlės.
Taip ir įsivaizduojam stilingą, rafinuotą atmosferą , kokteiliukus, atkištus mažuosius pirščiukus, čyyyyz tipo šypsenas ir prašmatnius kąsnelius.
Žino, kas mane pažįsta, (ech, šioj skanių blogų bendruomenėj tai nepažįsta nieks!), kad apie mane tokia atmosfera nesikuria.
Taigi užkandėlės be ypatingos atmosferos, iš kasdieninių lėkščių, virtuvėje su kasdieniškiais pašnekesiais.
Vieno kąsnio ar kelių - priklauso nuo išsižiojimo gebėjimo, o ypač nuo grybukų dydžio.
Įdaro įdėjų pasigraibiau ir kelių šaltinių, bet nė vienu tiksliai nesekiau.
Ir čia, pardon pardon, bet tikslių kiekių nenurodysiu, nes sverti-matuoti produktus neturiu įpročio. Čia gi mums ne vaistinė kokia, čia kūryba!

12 šampinjonų
4 arb. šaukšteliai Pesto padažo
2 skiltelės česnako
100 g varškės
3 šaukštai stambiai tarkuoto sūrio
12 graikiškų riešutų gabaliukų
truputis sviesto
druskos
juodų maltų pipirų

Grybų neplauti, nušluostyti drėgna servetėle, išpjauti kotelį ir, jei labai užsigaubę, nurėžti skvernelius, kad būtų atviresni - kaip dubenėliai o ne puodynikės.
Grybų kotelius susmulkinti.
Svieste kelias minutes pakepinti smulkintus česnakus, sudėti grybų kotelius ir dar trumpai pakepinti.
Varškę (nenaudokit tos iš pakelių, ji būna žiauriai šlapia) ištrinti, sudėti pakeptus česnakus ir grybų kotus, padruskinti, papirinti, paragauti - jau turi būti skanu.
Į grybų kepurėles įdėti šiek tiek Pesto padažo, viršum užkrauti varškės masę, užbarstyti tarkuotu sūriu ir karūnuoti graikiško riešuto gabalėliu.

Kepti 200 C orkaitėj apie 10 min.
Valgyti karštus.
Parašyti man, ar patiko.




Jei atliktų varškės masės, užtepkit ant batono ir pakepkit orkaitėj.
Jei pritrūktų varškės, pabandykit į kokį grybą vien tik Pesto ir riešuto. Man truputį aštroka, bet nereiškia, kad aštroka bus kitiems.

Bandysiu dar ir su kitokiais įdarais, todėl šis aprašymas bus papildytas. Kada nors.















Išbandyta nauja versija:
1 svogūnas,
1/3 morkos,
2 šaukštai džiuvėsėlių,
sviesto
druska,
juodi malti pipirai
1 kiaušinis,
graikiškų riešutų
12 šampinjonų

Svieste pakepinti smulkintus svogūnus. Kai stipriai pakvimpa, sudėti tarkuotas morkas, dar po kokių 2 min - smulkintus grybų kotus. Viską sumaišyti su džiuvėsėliais, kiaušiniu, ir kaip priklauso - druska-piprai.
Toliau viskas nuspėjama - dėti įdarą į grybų kepuriukus, užvožti riešutu ir kepti.
Gaunasi švelnaus skonio.

Varškės pyragas " Manija"

Begaliniai paprastas, bet skanus. Jo net kepti nereikia. Neitin fotogeniškas.

1 kg varškės
150 g sviesto
3 pakeliai sausainių, tų kvadratinių.
sauja razinų
3 šaukštai abrikosų džemo
3 saldainiai "Manija"

Glaistui:
juodojo šokolado - kiek bus, tiek gerai
sviesto - maždaug tiek pat kiek šokolado

Būtini ingradientai - varškė, sviestas, sausainiai, kurie tinka visokie, bet būtent jie gerokai nulemia skonį. Ieškojau šokoladinių, ir nors ant pakelio buvo nupiešti tamsiai tamsiai rudi, viduj radau šviesius... nu bet koks skirtumas? Juos reikia sulaužyt gabaliukais.
Viską tiesiog sumakalauoti ir paspaudžiant sudėti į formą. Palaikyti šaldytuve bent porą valandų, bet galima ir iki rytojaus.
Papildomi ingradientai suvaidina vaidmenį labai puikų, todėl yra pageidaujami.
Saldainius irgi gabaliukais supjaustyt. Visai nebūtina, kad būtų "Manija", galima ir kitų, pvz želinių. Bet skrudinti riešutukai esantys Manijoje tiko kuo puikiausiai.
Razinas su kiaurasamčiu kelias minutes palaikyti uždėtas ant puodo su verdančiu vandeniu kad išgražėtų garuose.
Abrikosų džemo įdėjau todėl, kad buvo šiek tiek likę stiklainiuke, ir nenorėjau, kad išeitų niekais. Pyrage jautėsi jo tolimas malonus aromatas.
Nedėjau cukraus, taigi būvo santūriai saldus. Labai santūriai.

Tuo metu, kai visa masė dedama į formą, paprastai užklumpa dvejonės, negi čia gali būti skanu. Ooooo, bet pasidaro skanu! Tikrai.

Glaistui garuose ištirpdyti sviestą ir šokoladą, išmaišyti, užpilti ant pavišiaus. Galima ištisu sluoksniu, leidžiant nuvarvėti per kraštus,
o jei buvo mažiau, tai šiaip uždrabstyti taškais ir dryžiais.

Sernik z makiem - varškės ir aguonų pyragas

Užsirašiau šio pyrago receptą pernai svečiuodamasi pas lenkus Vroclave. Tiesą sakant buvau ten įsibrovėlė: jie pasikvietė į svečius Vernerį, su kuriuo pan Januš susipažino dviračių žygyje, o Verneris pasikvietė mane, nes tam laikui hosteliuose nebuvo vietų.
Tas svečiavimasis labiausiai įstrigo į atmintį kalbų maišalyne. Keturių žmonių kompanija tarpusavy kalbėjosi angliškai, rusiškai, lenkiškai ir vokiškai, bet kiekvienas mokėjo tik dvi iš šių kalbų. Buvo painu, bet šypsojomės daug.
Kažkuriuo šiuo malonios kebeknės momentu man į rankas buvo įduotas žurnalas su pyrago receptu, kurį pusiau lenkiškai, pusiau lietuviškai nusirašiau į savo kelionės dienoraštį šalia skaičiukų 1-1677 ir 2-0627. Įdomu įdomu įdomu, ką tie skaičiukai reiškia, bet kas šiandien besuseks.

Iškepiau pyragą kalėdoms. Visuotinai pripažinta, kad buvo skanu.



Tešla (ciasto):
200 g miltų
druskos
120 g sviesto
70 g cukraus
1 kiaušinis

Aguonų - varškės įdarui (masa scrowa):
4 kiaušiniai, arba kaip lenkai sako "jaja"
1 kg varškės
125 ml grietinės
200 g cukru
1 šaukštas romo
80 g rodzynkow (nedėjau, nes V. nemėgsta)
20 g krakmolo (bulvių miltų, anot lenkų)
aguonų (kažkodėl neužsirašiau kiek, bet dėjau daug)

Užminkyti tešlą, suvynioti į foliją ir palikti 30 min.

Varškę pertrinti per sietelį, sudėti grietinę, cukrų, kiaušinių trynius, romą ir išmaišyti. Razinas sumaišyti su krakmolu ir kartu su aguonom sudėti į tešlą.
Baltymus išplakti iki standžių putų su trupučiu druskos. Palaipsniui sudėti į varškę ir atsargiai išmaišyti.

Iškloti 26 cm skersmens formą tešla, pakeliant kraštelius, sudėti įdarą ir kepti 175 C apie 60 min.
Ant viršuaus šiek tiek tešlos užtarkavau, užtai paskui buvo išpravardžiuotas pyragu su spirgais, ir su visokiais juokais suvalgytas.

Varškės apkepas su vyšnių užpilu

Šalta šalta, be to penktadienis.
Gavau kalėdinį atviruką iš Suomijos nuo geriausio pasaulyje suomio. Kaip atvirukus jis siuntinėja savo nuotraukas. Šįkart tai du apsikabinę molio žmogučiai and molinės uolos žiūrintys į molinę avį. Šiais metais jis sutiko žmogutę, su kuria jam gera sėdėti ant uolos apsikabinus arba lipdyti molines avytes.
Ponas Didysis Ekspertas pastebėjo, kad moliniai žmogučiai per abu turi tik tris kojas... bet ant uolos sėdint gal užtenka ir tiek.

Ak, taip, varškės apkepas. Radau čia
(valio, išmokau nuorodas įkelt normaliai!)
0,5 kg varškės
3 kiaušiniai
4 v.š. cukraus,
1 stiklinė mano kruopų,
1,5 stiklinės kefyro ar jogurto (gali būti ir su skoniu)
1 a.š. kepimo miltelių.
Jei patinka, iberkite nuplikytų razinų.
Kepkite 180oC ikaitintoje orkaiteja ~40min.

Viską kartu sumakaluoti ir iškepti. Beje, kepiau ilgiau, gal net visą valandą, ir dėjau pasmulkintų džiovintų slyvų.

Užpilą sukūriau, nes pilnas šaldiklis šaldytų vyšnių. Su kauliukais... teko išlupinėt.
Su tom vyšniom tikra prapultis. Užpernai pirkom šaldiklį, nes nebežinojom, ką su jom daryt. Dabar prikišti stalčiai..kas antras tai tikrai su vyšniom.
Išėmiau kauliukus, pridėjau truputį vandens ir cukraus ir padariau tikrštą kisielių, tokį tirštą, kad nebelabai begalima vadinti užpilu, labiau uždedas.
Ponas Didysis Ekspertas sakė - gerai, ypač tos vyšnios. Sakė, labai gerai.

Varškės pyragas su juodaisiais serbentais

tešlai
200 g sviesto
apie 1 stiklinę cukraus
1 kiaušinis
miltų
kepimo miltelių
(gana riebi, todėl maloniai trapi)

1 kg varškės
3 stiklinės šaldytų juodų serbentų
1 stiklinė cukraus
2 šaukštai krakmolo
žiupsnelis vanil.cukraus

Viską, kas tešlai, suminkyti. (Sviestą patirpinu, tada į jį cukrų, išplaku, tada ten kiaušinį - išplaku. Miltus sumaišau su kepimo milteliais, iš pradžių maišau, paskui pasidaro per tiršta, tai minkau)
Įdarui viską sumaišyti, išskyrus uogas, kurias sudėti pačioj pabaigoj, maišyti atsargiai stengiantis labai nesumaigyti, kad nepasiskleistų spalva. Bet jis vistiek nusidažo, ir nieko tame blogo. Tik man gražiau, kai ji netolygiai pasiskleidusi, o atspalviais.
Formą (26 cm skersmens) iškloju tešla, uždedu įdarą, iš gumuliuko pasiliktos tešlos ką nors iškočioju ir uždedu viršum, kepu apie 1 val 180 C temp.

Ypač skanus kitą dieną.
Didysis Ekspertas gyrė.
Vienintelė gyrė.
Gaisrinės viršininkas gyrė.
Išrankusis nevalgė.