Trinta kalafiorų ir morkų sriuba - Creme di cavalfiori e carote

Mane begaliniai gundo trintos spalvotos sriubos, kai matau jas nuotraukose ir skaitau aprašymus.
Kita vertus neturiu iliuzijų, kad jas namuose dar kas nors išskyrus mane valgys. Trintos sriubos aniem kelia įdomias asociacijas, kurias čia neskanu būtų minėti.
Nu ką, verdam dviejuose puoduose: tautai senobinę bulbienę, sau - ką nors gražaus.
Kažką panašaus, kaip nepažįstama mergina, gimus po Skorpiono ženklu tolimame gražiame krašte.
Jos puode (dviems):.

300 g kalafioro
2-3 morkos
1 bulvė
1 svogūnas
1 saliero stiebas
druska
aliejus su aitriąja paprika butelio dugne

Pirmiausia ji verda daržovių sultinį iš pusės svogūno, morkų, bulvės, saliero.
Kitame puode apkepa susmulkintą svogūną, tą pusę, kurios nevirė sultinyje. Sudeda ten kalafiorus ir po 5 minučių užpila daržovių sultiniu (jo apie 600 ml). Pasūdo. Morkas ir bulvę išgriebia iš sultinio, supjausto gabaliukais ir sudeda pas kalafiorus. Verda apie 20 minučių.
Sutrina blederiu, o įsipylus į lėkštę labai gražiai įtaško ten aliejaus nuo pipiriuko.

Kas mano puode? Pirmiaus tai nusprendžiu, kad bus daugiau morkų, nes noriu oranžinės spalvos. Paskui nebesuprantu Sinjoritos logikos, kodė morką ir bulvę pirma pavirti vienam puoda, po to pjaustyti, po to virti kitam puode... vienžo šitoj vietoj reikalą supaprastinu. Naudoju vištienos sultinį, nes ateip ateip jo jau turiu, gi tautai verdu bulbienę.
Išvirus, sutrynus, įpylus į dubenėlį visaip dėlioju, kaip čia tinkamiau nufotkinus, o garai taikosi nugulti ant fotiko objektyvo.
Ligtais trūksta ryškesnio skoninio akcento, aptinku, kad puikiai tinka pelėsinio sūrio gabaliukai.
Fe,- pasakė tauta pažiūrėjus.

Svajoju apie Italiją.