Naminiai konservatoriai sako: "o negali padaryt paprasto vinagreto?".
Gerai gerai, galiu. Padarysiu. Jums paprastas vinagretas (cha, kaip juokingai tas žodis atrodo kai parašytas!), jum vinagretas, o man - skanybių skanybė.
Paragaukit,- sakau.
Nea,- atsako jie. Kabina savo vinagretą, kuris irgi skanus, nes burokėliai išvis yra gėris, o jeigu dar su nerafinuotu saulėgrąžų aliejum, tada super super.
O aš užsikaifuodama - burokėlius su graikiškais riešutais.
Nužiūrėjau iš kažkurio tai rusiško saito. Pastebėjau, pas juos yra lygis mišraines išdabinti lyg kokius tortus, paviršius sulyginti, iš burokų gabaliukų išdėlioti laikrodį, beveik mušantį vidurnaktį, ir pavadinti kokiais nors mandriais, bet neinformatyviais vardais, na pvz: "salat Nataša" arba "snovymgodom".
Viena iš variacijų netgi vadinasi "Meilužė".
Burokėlius patarė suvynioti į foliją ir kepti orkaitėje, ką ir padariau, ir gražiai gražiai jie ten kepdami atrodė, kaip kokios sidabrinės bombioškės.
Variantas nr. 1 (bazinis)
Burokėlių - keptų arba virtų, po to sutarkuotų (bet kitąkart bandysiu burokėlius pjaustyt)
Graikiškų riešutų - paskrudintų ant sausos keptuvės, paskui pasmulkintų
Džiovintų slyvų - palaikytų garuose ir supjaustytų nedideliais gabalėliais
Česnako - smulkinto
Majonezo.
Variantas nr. 2
prie pirmojo pridedam tarkuoto sūrio. Skonio orkestre jo gaida nelabai girdisi, bet suteikia sotumo.
Variantas nr. 3
įdedam tarkuotų morkų (nevirtų). Sūrio gali būti, gali nebūti, visaip gerai.
Variantas nr. 4
įdedam tarkuotų obuolių. Morkų gali būti, gali nebūti. Su sūriu nebandžiau.
Variantas nr. n+1
vietoj džiovintų slyvų dedam razinas
arba džiovintus abrikosus
Ponai ir ponios, jei pakapojote jau vinagreto ir norisi skonio kokio nors naujesnio, šitas yra liuks. Ypač tie riešutai... nu jau tie riešutai... labai labai gerai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą